Australų ūkininkas Markas Sviftas dalijasi savo karčia patirtimi. Pasėlių auginimas nepastovių kritulių regione šeimų ūkiams jau sukėlė tam tikrų iššūkių. "Mūsų regione nedažnai lyja. Negalime kontroliuoti lietaus, – sako Markas. – Todėl nepasakyčiau, kad gero derliaus pasiekėme tik tiksliosios žemdirbystės dėka”. 

Dėl pasėlių auginimo Parkeso regione, Naujajame Pietų Velse (Australija), kur kritulių kiekis nepastovus, ūkiams teko imtis viso rinkinio priemonių, kad pasiektų norimą derlių.

Iš pradžių M. Sviftas turėjo mišrų ūkį, bet prieš beveik 20 metų atsisakė gyvulininkystės. "Kai perėjome tik prie augalininkystės, prasidėjo klaidos. Neįvertinome, kokia buvo gyvulininkystės svarba mūsų ūkiui ", – pasakoja Markas.

Iš pradžių ūkyje buvo taikoma miežių, kviečių ir rapsų sėjomaina.

"Tačiau mūsų sėjomainos sistema tuo metu tiesiog neveikė. Turėjome ją pakeisti. Nusprendėme, kad vasariniai pasėliai bus mūsų verslo dalis, – kalba ūkininkas. – Bet vasarinių pasėlių auginimas turi daugiau rizikų, palyginus su žiemkenčiais“. 

Sėjamosios patobulinimai

Regione ūkiai tikslųjį sėjimą pradėjo taikyti nuo 2016 metų. Markas irgi tuo susidomėjo, todėl pats sukonstravo sėjamąją. 

„Tikėjomės, kad sulauksime geresnių rezultatų ir pelno padidėjimo. Norėjome rapsų sėjimui naudoti 0,5 m tarpueilius. Manėme, jog taip bus sutaupyta rapso sėklų", – prisimena Markas.

Šiuo metu jo ūkyje naudojama „Excel Agriculture“ dviejų diskų sėjamoji, suderinta su “Bourgault" pneumatiniu bunkeriu. 

„Sukonstravome stovą su galimybe naudoti tikslaus sėjimo dozavimo sistemas sėjamosios priekyje ir gale“, – aiškina Markas. 

“Išėmėme dviejų vidurinių eilių tikslaus sėjimo įtaisus ir įdėjome į jų vietą pneumatinę sėjamąją. Tai veikė gana gerai, nors buvo problemų su valymu. Iš esmės, kas 100 hektarų turėjau išlipti, atskirti dozatorių ir atkimšti sėklų skyles“, – pasakojo žemdirbys ir priduria, kad išleidžiant sėklas 110 km/val. greičiu per sėjamosios oro sistemą, gali būti paveiktas jų daigumas. 

„Mes taip pat eksperimentavome su ankštiniais augalais, ypač su Mung pupelėmis (spindulinės pupuolės). Tačiau Mung pupelės yra gana trapios ir tuo metu, kai pateko į pneumatinį bunkerį, jos skildavo. Pamatėme panašias problemas ir sėjant rapsus bei kitus augalus. Galbūt rapsų sėklos ir neskiltų, bet, kai jos išskrieja 110 km/val. greičiu iš pneumatinės sistemos, poveikis jų daigumui išties įmanomas. Tad nustojome sėti ankštinių kultūrų sėklas per pneumatinį bunkerį“, – kalbėjo Markas.

Ūkiui teko imtis pokyčių, pirmiausiai sulėtinant sėjimą.  

„Tai pasiteisino. Kaip bebūtų, savo geriausius ankštinius augalus išauginome naudodami būtent tiksliąsias sėjamąsias. Tiesa, kad gero derliaus pasiekėme ne tik tikslaus sėjimo dėka. Jei valdote ūkį pernelyg tradiciniu būdu be inovacijų, o sėjomaina ūkyje prasta - tuomet tikslusis sėjimas iš tikrųjų daug nepadės. Tik optimizavus visumą, tikslus sėjimas bus naudingas“, – neabejoja M. Sviftas.

Tikslusis sėjimas sutaupo 50 proc. sėklų

Markas sėja rapsus 50 cm pločio eilėse. Iki tikslaus sėjimo technologijos, rapso sėklų sąnaudos jo fermoje sudarydavo 2 kg hektarui – tai buvo pagrindiniai pasėliai. 

„Nuo 40-50 sėklų vienam metrui perėjome prie 25 sėklų/m. Geriausiu atveju sutaupome 50 % sėklų per pneumatinę sėjamąją. Ir tam yra įvairių priežasčių. Įtariu, kad yra pažeistų sėklų, kintamo gylio ir trąšų toksiškumo problemų. Rapsai – sudėtingas augalas, pareikalaujantis nemažų sąnaudų“, – aiškina M. Sviftas. 

Taigi, preciziškai sėjant, ūkininkas šiek tiek sutaupė, nors ir tikėjosi geresnių rezultatų. 

„Jei turėčiau daugiau ploto ir daugiau sėklų vienetų 1 kilograme, sutaupyčiau 900 gramų iš hektaro. Tačiau šiuolaikinių rapsų sėklos yra didesnės, todėl dabar sutaupau apie 400–700 gramų iš hektaro. Anksčiau rapsų sėklos buvo mažesnės, tad 1 kilograme jų buvo daugiau“, – tikina ūkininkas.

Derlingumas – virš 3 tonų iš hektaro

„Mes su savo ankštinių augalų pasėliais elgėmės beveik vienodai. Pašalinome vieną pasėlių eilę, bet daugiau sėklų nesėjome. Atrodo, kad tai pavyko. Mūsų pupelių derlius šiemet vidutiniškai siekė 4,5 t/ha. Bet tikriausiai dėl potvynio praradome 1,5 t. Bet buvo metų, kai turėjome 5,5 t pupelių derlių. Rapsų vidutinis derlius viršija 3 tonas", – vardija Markas. 

Pasak jo, geresnis derlingumas atsiranda laikantis sėjomainos. Bet ne tik sėjomaina yra svarbi. 

Pasak Marko, svarbios ir azoto trąšos, ir tikslusis sėjimas, kurie pagerina rezultatus. 

Naudodami pneumatinę sėjamąją, kaip ir paprastą, galite vidutiniškai sėti tiek pat sėklų viename tiesiniame metre. Su pneumatine sėjamąja sėklos išsidėsto tolygiau. Jos tuomet gauna daugiau reikiamos drėgmės, maistinių medžiagų ir saulės šviesos. Jei turite rapsą, kurio antžeminė dalis sudaro 10 x 50 cm, o požeminė dalis - 1 m, jis gali duoti didesnį derlių“.

Tolygus sėjimas apsaugos augalus nuo tankumo ir “grūsties”. Išvengsite 3-8 augalų, lipančių vienas ant kito. 

Rado optimalų tarpueilių atstumą 

Kai kurie augalai (pvz., sorgai) paprastai sėjami į 1 m pločio eiles, sako Markas. 

Jis teigia, kad ūkis išbandė įvairius variantus ir priėjo išvados, kad sėti 50 cm tarpueiliais yra geriausia. 

Vienas iš iššūkių, su kuriuo susidūrė žemdirbys – bestruktūrio dirvožemio tipas jo ūkyje. Bestruktūriai dirvožemiai – dažniausia tai žvyras, smėlynai ir molis, nesudarantys vienalytės struktūros, beveik nepraleidžiantys oro ir vandens. 

„Kai lyja, kol nenuimtas derlius, dirvožemis sutankės, paviršiuje susidarys kieta plutelė, o augalams teks „ieškoti išeities“ patiems. Ir nors pupelėmis tai nėra problema, mažesniems augalams, pvz., rapsams, tai sudaro sunkumų“, – aiškina Markas.

Dabar M. Svifto ūkyje vyrauja savitos rapsų sodinimo taisyklės. „Mes nesodiname artėjant lietui, bet sodiname likus dviem dienoms iki lietaus. To dėka sėklos suspės pakankamai išsivystyti, kad galėtų susidoroti su lietaus ir dirvos problemomis“, – teigia ūkininkas. 

Jis nusipirko naują sėjamąją. Pastaroji turi tiksliojo sėjimo įrangą, dozatorius, blokuojamus ratus ir šiukšlių nukratymo mechanizmą. Joje nustatytas 50 cm atstumas tarpueiliams. 

„Gal ir neturėsiu prastovų su nauja sėjamąja, bet reikia visos dienos, kad nuimčiau nuo sėjamosios tiksliosios žemdirbystės įrangą, kad vėl uždėčiau pneumatinės sėjamosios komponentus“, – sako Markas. 

Logistika – didžiausias iššūkis

„Tikslusis sėjimas nėra panacėja“, – teigia ūkininkas. 

„Ji, akivaizdu, padeda, bet bendrai paėmus, vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra išsigelbėjimas – gana sudėtinga. Turite suvaldyti visą procesą ir priemones: pasėlių genetika, technika, dirvožemio drėgmė, prognozės ir valdymas“, – vardija žemdirbys.

M. Sviftas tikina, kad svarbu yra atkreipti dėmesį į detales. 

„Jei neįžvelgsite detalių, tikslioji žemdirbystė taps labai sudėtingu verslu. Ir neaišku, koks apskritai yra tikslaus sėjimo poveikis mūsų derliui. Norėčiau, kad mokslininkai atliktų daugiau tyrimų ir atsakytų į visus klausimus“, – reziumuoja ūkininkas.

Parengta pagal užsienio spaudą