Jaunųjų ūkininkų balsas Europoje: interviu su Vyteniu Grigu

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) Valdybos narys Vytenis Grigas neseniai sulaukė reikšmingo tarptautinio pripažinimo – jis paskirtas ekspertu net dviejose Europos jaunųjų ūkininkų organizacijos CEJA civilinio dialogo darbo grupėse. Tai svarbus žingsnis stiprinant jaunųjų ūkininkų atstovavimą Europos Sąjungos lygmeniu. Apie šių pareigų reikšmę, atsakomybes ir lūkesčius – pokalbyje su Vyteniu Grigu.

Pirmiausia – sveikiname su paskyrimu. Ką Jums asmeniškai reiškia tapti CEJA ekspertu dviejose civilinio dialogo grupėse?

Tai – didelė garbė ir atsakomybė. CEJA yra pagrindinė jaunųjų ūkininkų organizacija Europos Sąjungoje, todėl pasitikėjimas, parodytas skiriant mane ekspertu, reiškia ne tik asmeninį įvertinimą, bet ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų matomumą Europos lygmeniu. Man tai – galimybė tiesiogiai dalyvauti formuojant diskusijas ir sprendimus, kurie daro realią įtaką ūkių ateičiai.

Esate paskirtas į Civil Dialogue Group on CAP Strategic Plans and Horizontal Matters. Kuo ši grupė svarbi ūkininkams?

Ši civilinio dialogo grupė nagrinėja Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų įgyvendinimą, įskaitant tiesiogines išmokas, kaimo plėtrą, sektorių rėmimo schemas bei ilgalaikes BŽŪP kryptis. Kitaip tariant, čia sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai veikia ūkininkų pajamas, investicines galimybes ir ūkių tvarumą.

Jauniesiems ūkininkams tai ypač svarbu, nes BŽŪP sprendimai lemia kartų kaitą žemės ūkyje, įsikūrimo sąlygas, prieigą prie finansavimo ir ilgalaikį stabilumą. Mano tikslas – užtikrinti, kad jaunųjų ūkininkų poreikiai nebūtų laikomi antraeiliais.

Antroji darbo grupė – Agricultural Markets – Fruits and Vegetables. Kodėl ši sritis aktuali?

Vaisių ir daržovių sektorius yra vienas dinamiškiausių, bet kartu ir jautriausių rinkos svyravimams. Šioje civilinio dialogo grupėje analizuojama rinkos situacija, ekonominiai ir politikos pokyčiai, BŽŪP priemonės, rinkos stabilizavimas bei augalininkystės sektoriaus konkurencingumas.

Jaunieji ūkininkai vis dažniau renkasi šį sektorių dėl inovacijų, trumpų tiekimo grandinių ir didesnės pridėtinės vertės. Tačiau tam reikia stabilios politikos, aiškių taisyklių ir veiksmingų rizikos valdymo priemonių. Mano darbas – prisidėti prie to, kad sprendimai būtų orientuoti ne tik į dideles rinkas, bet ir į smulkius bei vidutinius ūkius.

Kaip šiose darbo grupėse bus atstovaujami Lietuvos jaunųjų ūkininkų interesai?

Man labai svarbu išlaikyti tiesioginį ryšį su LJŪJS, ŽŪR nariais ir kitomis nacionalinėmis organizacijomis. Lietuvos žemės ūkis turi savo specifiką – struktūrą, klimato sąlygas, ūkių dydžius. Visa tai turi būti girdima europinėse diskusijose.

Mano tikslas – ne tik perduoti informaciją iš Europos, bet ir aktyviai formuoti pozicijas, kurios atspindėtų Lietuvos jaunųjų ūkininkų realybę. Tai dvipusis procesas: dialogas su Briuseliu ir nuolatinis grįžtamasis ryšys Lietuvoje.

Kokių rezultatų tikitės iš šio darbo artimiausioje perspektyvoje?

Artimiausiu laikotarpiu svarbiausia – įsitvirtinti kaip patikimam ir konstruktyviam socialiniam partneriui. Ilgalaikėje perspektyvoje tikiuosi, kad jaunųjų ūkininkų balsas bus išgirstas ir įtraukiamas į sprendimų priėmimą.

Jeigu po kelerių metų matysime, kad BŽŪP priemonės labiau atliepia jaunųjų ūkininkų poreikius, kad vaisių ir daržovių sektorius tampa stabilesnis ir konkurencingesnis, vadinasi, einame teisingu keliu.

Ką ši žinia reiškia Lietuvos jaunųjų ūkininkų bendruomenei?

Tai signalas, kad Lietuvos jaunieji ūkininkai yra matomi ir vertinami Europoje. Kviečiu jaunus žmones nebijoti įsitraukti į organizacinę veiklą, nes būtent per ją atsiveria galimybės daryti realų poveikį politikai. Šis paskyrimas – ne tik mano, bet ir visos bendruomenės pasiekimas.