VMVT konferencijoje ekspertai persvarstė maisto papildų vartojimo kultūrą

2026 m. balandžio 29 d. Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Tik tiek, kiek reikia. Tik tada, kada reikia“, tapusi labai svarbiu atsvaros tašku vertinant maisto papildų saugą ir vartojimo tendencijas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotas renginys subūrė Baltijos šalių bei Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertus, mokslininkus ir gydytojus bendroms diskusijoms apie sritį, kurioje iki šiol nebuvo vienos bendros ekspertų nuostatos.

Temų aktualumą patvirtino ir visuomenės susidomėjimas – po renginio transliacijos įrašą „YouTube“ platformoje peržiūrėjo jau beveik 2 tūkst. žmonių. Konferenciją atidariusi VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė pabrėžė, kad sparčiai auganti papildų rinka reikalauja itin glaudaus mokslo ir kontrolės institucijų bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti vartotojų saugumą. 

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta esamai situacijai Lietuvoje ir reglamentavimo iššūkiams aptarti. VMVT Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė akcentavo VMVT nuolat transliuojamą žinią, kad maisto papildai yra maisto produktai, skirti tik papildyti įprastam racionui, o ne ligoms gydyti.

Anot pranešėjos, augant notifikuotų produktų kiekiams rinkoje, didžiausi iššūkiai – tai tinkamas vartotojų informavimas, griežtas ženklinimo reikalavimų laikymasis ir kritinio mąstymo ugdymas, siekiant išvengti nepagrįsto „sveikatos nusipirkimo“ iliuzijos. Taip pat rinkoje atsirandančios tokios naujovės kaip uostomi kofeino milteliai ar personalizuoti maisto papildų mišiniai kelia naujų teisinių iššūkių dėl jų privalomo notifikavimo, todėl tarpinstitucines diskusijas būtina tęsti. 

Baltijos šalių patirtis ir mokslo įžvalgos 

Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos instituto BIOR Rizikos vertinimo ir epidemiologijos skyriaus vadovė Inese Siksna (Latvija) pristatė kaimyninės šalies patirtį pabrėždama, kad maisto papildai neturėtų būti laikomi tik žemos rizikos produktais. Latvijoje taip pat registruotų maisto papildų skaičius nuosekliai auga, todėl pranešėja perspėjo apie  žalą, kurią gali sukelti perdozavimas – pavyzdžiui, šalyje užfiksuoti vitamino D intoksikacijos atvejai kūdikiams ir mažiems vaikams.

Pristatydama 2025 m. Baltijos šalyse atliktą apklausą apie maisto papildus ekspertė atskleidė, kad aktyviausiai papildus vartoja latviai, antroje vietoje – lietuviai, o mažiausiai – estai. Tyrimo rezultatai parodė dvejopą vartotojų elgseną: beveik pusė (48,5 proc.) apklaustųjų sprendimą vartoti papildus priima savarankiškai, tačiau džiugina tai, kad didelė dalis (45 proc.) vis dar pasitiki gydytojų rekomendacijomis. Apibendrindama pranešėja akcentavo, kad pagrindinis iššūkis šiandien yra ne tik pačių produktų sauga, bet ir visuomenės apšvieta sveikatos temomis, atsakingas vartojimas ir, žinoma, efektyvi rinkos priežiūra. 

Direktoriaus pavaduotoja rizikos vertinimui iš nacionalinio Laboratorinių tyrimų ir rizikos vertinimo centro (LABRIS) Mari Reinik (Estija) dalijosi 2024 m. atlikto tyrimo rezultatais, kurie atskleidė, kad maisto papildus dažniau renkasi moterys bei aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys. Tyrimas taip pat atskleidė, kad yra vartotojų, kurie vienu metu naudoja net iki 12 skirtingų papildų preparatų. Jos teigimu, dažnai vartotojai  klaidingai tiki, jog didesnis papildų kiekis suteiks daugiau naudos, todėl būtina jau dabar plačiai šviesti visuomenę šiais klausimais. 

Apie maisto papildų kontrolę kalbėjusi Žemės ūkio ir maisto tarybos prie Regioninių reikalų ir žemės ūkio ministerijos vyriausioji maisto saugos pareigūnė Triinu Allika (Estija) akcentavo e. prekybos priežiūros reikšmę. Ji pristatė 2025 m. vykdytą augalinės kilmės baltymų miltelių tyrimą, kurio metu kai kuriuose produktuose nustatytas viršytas kadmio kiekis, ir pabrėžė būtinybę griežčiau kontroliuoti sportininkams skirtus papildus dėl draudžiamų medžiagų rizikos. 

ES reguliavimas ir saugos vertinimas 

Maisto saugos agentūrų vadovų (HoA) maisto papildų darbo grupės pirmininkė dr. Evelyn Breitweg-Lehmann (Vokietija) apžvelgė ES maisto papildų reglamentavimo raidą pabrėždama, kad per pastaruosius 25 metus ši rinka tapo dideliu iššūkiu tiek verslui, tiek kontroliuojančioms institucijoms. Nors šiuo metu taikomi bendrieji maisto įstatymai bei specifinės direktyvos (pavyzdžiui, Direktyva 2002/46/EB), ekspertė informavo apie rengiamus esminius pokyčius. Ji pabrėžė, kad šiuo metu aktyviai dirbama ties maksimalių vitaminų ir mineralų kiekių harmonizavimu ES mastu, siekiant suvienodinti saugos standartus visose valstybėse narėse. 

EFSA vyresnioji mokslo darbuotoja Agnès de Sesmaisons Lecarré išsamiai pristatė EFSA vaidmenį nustatant saugaus vartojimo ribas (UL). Ekspertė pripažino, kad vertinant augalinius ingredientus (ang. botanicals) vis dar susiduriama su dideliu duomenų trūkumu, todėl rizikos vertintojams saugaus vartojimo lygių nustatymas išlieka sudėtingas iššūkis. 

Įžvalgos tiesiai iš gydytojų ir specialistų lūpų 

Antroje renginio pusėje persikelta į praktinę gydytojų ir specialistų kasdienybės plotmę. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė nagrinėjo tokią psichologinę papildų vartojimo priežastį kaip „kontrolės iliuzija“ – jausmą, kad papildai gali padėti kontroliuoti senėjimą ar ligas. Gydytoja pateikė svarbią informaciją apie papildų sąveiką su onkologiniu gydymu pabrėždama, kad savavališkas jų vartojimas chemoterapijos metu gali sumažinti gydymo efektyvumą arba net ir pakenkti pacientui. 

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tyrimų ir prevencijos skyriaus vedėja Inga Grinevičė apžvelgė nesąžiningos komercinės veiklos tendencijas. Ji akcentavo, kad reklaminėje informacijoje draudžiama kaip išskirtinę naudą pateikti tai, kas yra privaloma pagal įstatymus, o populiarėjantys „žalieji“ teiginiai apie tvarumą bei ekologiškumą privalo būti konkretūs ir pagrįsti sertifikatais, o ne skambiais pažadais. 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius ir Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas dr. Tomas Vaičiūnas savo pranešime lygino šiuolaikinį maisto papildų vartojimą su senovės alchemijos bandymais sukurti „nemirtingumo eliksyrą“. Jis kėlė esminį klausimą: „Ar papildai tikrai gali mums suteikti ilgaamžiškumą?“ Dr. Tomo Vaičiūno išvada buvo vienareikšmiška – jokia kapsulė nepakeis bazinių sveikatos principų. Jis pabrėžė, kad ilgaamžiškumas priklauso nuo šių pagrindinių dalykų – visų pirma pilnavertės mitybos, skaidulinių medžiagų, puoselėjančių žarnyno mikrobiomą, bei reguliaraus fizinio aktyvumo. Tik išpildžius šiuos sveikos gyvensenos veiksnius, galima pasvarstyti apie maisto papildus, o ne atvirkščiai – papildais bandyti „užlopyti“ netinkamą gyvenimo būdą. 

Konferenciją užbaigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas, šeimos gydytojas dr. Andrius Bleizgys pateikė praktinį vitamino D vartojimo paaiškinimą. Jis analizavo paradoksalią situaciją: kodėl, nepaisant masiško vitamino D vartojimo, daugeliui gyventojų vis tiek nustatomas jo trūkumas. Priežastys, anot gydytojo, yra per mažos vartojimo dozės ir naudojimo režimo nesilaikymas, be to, rekomenduojama tam tikrais atvejais rinktis efektyvesnę vitamino formą – kalcifediolį. Gydytojas pristatė, kiek vitamino D reikia skirtingo amžiaus, lyties žmonėms, kokia vitamino forma geriausia, kaip padėti organizmui geriau jį įsisavinti ir kaip jis sąveikauja su kitais papildais.  

Renginio diskusijose (vedėjas šeimos gydytojas Ignas Klėjus) ekspertė prof. Jurga Bernatonienė, dr. Eglė Pavydė bei Maisto papildų asociacijos atstovas Povilas Gusčius kartu su pranešėjais analizavo praktinius maisto papildų rinkos užkulisius. Buvo keliami klausimai, kodėl gamintojai renkasi vienas ar kitas sudėtines dalis, kaip užtikrinti skaidrų ženklinimą ir kodėl papildų svarba neturi užgožti realaus organizmo poreikio. Ekspertai vienbalsiai sutarė, kad aklas vartojimas yra rizikingas, todėl būtina skatinti žmones pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir tik žinant tikslų trūkumą rinktis kokybiškus preparatus. 

Baigiamojoje dalyje konstatuota, kad tik atviras dialogas tarp gydytojų, gamintojų ir kontrolės institucijų gali padėti vartotojui nepasiklysti pasiūlos rinkoje.