Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas arba kaip pradėti ūkininkauti nuo nulio (VIDEO)
Jaunieji ūkininkai nuo gegužės 2 d. jau teikia paraiškas pagal labai populiarią Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kadangi šioje priemonėje yra nemažai patrauklių žemdirbiams naujovių, apie visas jas kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyr. specialiste Dalia Rutkauskaite.
Jaunieji ūkininkai nuo gegužės 2 d. jau gali teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę "Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Kodėl toks ypatingas dėmesys skiriamas jauniesiems ūkininkams? Kiek tai susiję su ūkininkų senėjimo, ūkių perdavimo problema jaunesniems asmenims?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje ūkininkų senėjimo problema yra labai aktuali. Jei žiūrėsime į skaičius, Lietuvoje apie 30 proc. ūkininkų yra pensinio amžiaus, o jaunieji ūkininkai sudaro tik 17 proc. jeigu norime žemės ūkio veiklos tęstinumo, jei norime užtikrinti apsirūpinimą maistu, šią problemą turime kažkaip spręsti. Dėl to šita priemonė teikiama ES mastu, tiek tiesioginės išmokos, kitose priemonėse yra numatytos tam tikros lengvatos jauniesiems ūkininkams. Bet lyginant ES mastu, jei lygintume vidurkį, Lietuvoje situacija yra geresnė.
Pagal visus reglamentus ir taisykles, kas yra laikomas jaunuoju ūkininku?
Tiek pagal Lietuvos, tiek pagal ES teisės aktus, jaunuoju ūkininku laikomas asmuo nuo 18 iki 40 metų. O jei tiksliau, kol jam nesuėjo 41 metai, šis asmuo laikomas jaunuoju ūkininku.
Jeigu man 40 metų ir 8 mėnesiai, ir aš teikiu paraišką pagal šią priemonę, ar aš dar spėčiau pateikti paraišką pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“?
Taip. Nes amžius skaičiuojamas pagal paraiškos pateikimo datą.
Kodėl ši priemonė, jūsų nuomone, tokia populiari? Ar dėl paramos intensyvumo, ar didesnių pinigų?
Atkreipčiau dėmesį, kad ši parama skiriama daug paprasčiau. Be to, tai ir 100 proc. parama, kurią galima panaudoti.
Ar yra įvardinta, ko aš negaliu nusipirkti, o ką galiu?
Tai dar vienas patrauklumas, nes, skirtingai nuo kitų priemonių, čia nėra įvardinta tinkamų ar netinkamų išlaidų. Tad pats ūkininkas gali nuspręsti, ką jis nori nusipirkti, atsižvelgiant į verslo planą. Tai gali būti statybos, žemės ūkio technika, netgi įsigyjama žemės ūkio paskirties žemė.
Į kokio dydžio maksimaliai paramą galėčiau pretenduoti?
Maksimali parama, kuri yra negrąžintina, siekia iki 60 000 eurų. Bet dar norėčiau akcentuoti vieną dalyką, kad čia galima įsigyti ir naudotas priemones, pavyzdžiui, naudotą žemės ūkio techniką. Būtent tai ir akcentuoju, kad šioje priemonėje nėra kažkokių ribojimų ūkininkui. Jis pats, vadovaudamasis savo verslo planu, sprendžia, ko jam reikia.
Trumpai papasakokite, kokie yra esminiai kriterijai, norint pretenduoti į šią paramą?
Jeigu tai fizinis asmuo, jis turi būti įregistravęs ūkį ir valdą. Ir nuo ūkio ir valdos įregistravimo neturi būti praėję daugiau kaip 24 mėnesiai. Tai reiškia, kad dviejų metų laikotarpyje galima kreiptis paramos. Jeigu ūkį įsteigė prieš tris metus, tai toks ūkininkas negali pretenduoti į paramą.
Taip pat teikiant paraišką, pareiškėjas gali pradėti ūkininkauti nuo nulio. Jo ūkio dydis, vertinant VED (valdos ekonominis dydis), gali būti nuo nulio iki 70 000 eurų. O įgyvendinus verslo planą pagal šią priemonę, jo ūkio VED turi padidėti nuo 12 000 Eur iki 70 000 Eur.
Svarbu ir tai, kad teikiant paraišką, nebūtina iki jos teikimo deklaruoti tiesiogines išmokas. Tai reiškia, kad pareiškėja iki paraiškos teikimo gali būti ir deklaravęs, ir nedeklaravęs tiesiogines išmokas. Anksčiau tiesiogines išmokas negalėjo deklaruoti prieš teikiant paraišką.
Tai jeigu dabar vyksta žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas ir jeigu jūs dar to nepadarėte, galite teikti paraiškas pagal šią priemonę?
Taip.
Į paramą galės pretenduoti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Juridinių asmenų atsiradimas šioje priemonėje yra naujas dalykas? Pakomentuokite prašau.
Tai išties naujas dalykas. Jeigu ES tokią galimybę leido, kodėl neleisti žmonėms apsispręsti patiems. Galbūt yra tokių asmenų, kuriems patraukliau atrodys žemės ūkio verslą vykdyti steigiant įmonę, todėl ir pasirinkome sudaryti galimybę teikti paraiškas tiek ūkininkams, tiek juridiniams asmenims. Tik reikėtų pasakyti, kada juridinis asmuo laikomas jaunuoju ūkininku. Jeigu fizinio asmens atveju, kaip kalbėjome anksčiau, turi būti įregistravęs ūkį ir jam dar neturi būti suėję 41 metai, tai juridinio asmens atveju juridinio asmens vardu turi būti nepraėję du metai nuo žemės ūkio valdos įregistravimo ir šis reikalavimas amžiui (nesuėję 41 metai) taikomas tiek visiems juridinio asmens dalyviams (tarkime, akcininkams), tiek visiems kolegialus organo nariams ar vienasmeniam valdymo organui.
Kalbant apie reikalavimą kompetencijoms, tai yra patirčiai žemės ūkio srityje, skirtumas nuo fizinių asmenų yra tas, kad juridinių asmenų dalyviai (akcininkams) arba kolegialaus valdymo organų nariai turi turėti ne mažiau kaip 50 proc. kompetencijų žemės ūkio srityje.
Tarkime, jei yra trys akcininkai, iš kurių du yra 40 metų, o vienas yra 60 metų. Ar tokiu atveju juridinis asmuo galės pretenduoti į paramą?
Ne, kadangi visi akcininkai turi būti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus.
Numatoma gana ženkli parama per šį paraiškų šaukimą. Dotacijoms – 15 mln. eurų, o lengvatinėms paskoloms – beveik 20 mln. Eur. Vienas pareiškėjas galės pretenduoti į 60 000 Eur paramą, o didžiausia įmanoma paskola – iki 100 000 Eur. Kaip prognozuojate, ką labiau linkę rinktis pareiškėjai – dotacijas ar paskolas?
Čia galimybės yra įvairios. Galima kreiptis tik dotacijos arba tik paskolos. Bet galima kreiptis ir paskolos, ir dotacijos. Maksimali dotacija – 60 000 Eur, paskola – iki 100 000 Eur. Bet maksimali 100 000 Eur suma galioja ir bendrai sumai, jei vertintume kartu dotaciją ir paskolą.
Tarkime, aš prašyti 60 000 Eur dotacijos ir dar 40 000 Eur paskolos?
Taip. Visiškai teisingai.
Kaip dažniau žmonės renkasi – paskolą ar dotaciją?
Šioje priemonėje anksčiau paskolos nebuvo galima gauti. Tai irgi naujovė. Galbūt besikreipiančiųjų tik paskolos ir nebus daug. Galbūt nebus išvis, nebent pasibaigs dotacijoms skirtos lėšos. Bet kaip papildomas finansavimas, turbūt irgi bus patrauklus. Apie 50 proc. respondentų per apklausas pageidavo, kad būtų galimybė gauti ir tokį finansavimą.
Dar priminkite, iki kada galima teikti paraiškas?
Paraiškas bus galima teikti dar du mėnesius – iki birželio 30 d.
Plačiau apie tai žiūrėkite šiame vaizdo interviu.
Video
