Ūkininkai iki birželio 16 dienos raginami pasinaudoti galimybe valstybės pagalba pasidengti dalį draudimo įmokų apsidraudus pasėlius. Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas (2023 m.) – tai priemonė, skirta valdyti rizikas, susijusias su gamos išdaigomis. Paraiškas reikėtų teikti savivaldybių žemės ūkio skyriams. Apie draudimo įmokų kompensavimą žemdirbiams, taip pat ir šios priemonės perspektyvas, kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautiene.
Kaip galėtumėte pasakyti, kodėl svarbu drausti pasėlius?
Visada, kai kalbu apie pasėlių draudimą. Tai kol kas vienintelė rizikos valdymo priemonė. Todėl labai svarbu šia priemone pasinaudoti, kai finansuojame ir kompensuojame dalį įmokos. Nes klimatinės sąlygos, kasmet besikartojanti viena ar kita stichinė nelaimė, pridaro daug rūpesčių ir nuostolių žemdirbiams. Ir tai dalinai gali kompensuoti draudimo įmonės. Todėl labai svarbu, kad yra veikianti rizikos valdymo priemonė. Galbūt ateityje mes galėsime pasinaudoti rizikos valdymo fondais, bet šiai dienai draudimo įmokų kompensavimas yra realiai ir vienintelė veikianti priemonė.
ŽŪM dirbate jau gana seniai, tad turėtumėte prisiminti, kaip vyko visas tas pasėlių draudimas, visa evoliucija. Kaip anksčiau ūkininkai žvelgė į pasėlių draudimą ir kaip žvelgia dabar? Kokie įvyko pokyčiai?
Iš tikrųjų su draudimo priemonėmis dirbu ne taip seniai, bet kiek girdėjau iš savo kolegų i kiek pati susipažinau su buvusia situacija, tai pradžia buvo pakankamai sudėtinga. Tai buvo 2008 m. ar dar anksčiau, kai pradėta kalbėti, kad ūkininkai turėtų patys valdyti savo rizikas. Iš pradžių buvo tik viena draudimo įmonė, o dabar turime jau tris draudimo kompanijas, kurios draudžia pasėlius. Ir labai svarbu, kad atsirado ir daugiau draudimo paketų.
Bet buvo momentas, kai išvis jokia draudimo kompanija nenorėjo drausti pasėlių, esą per daug rizikinga siūlyti draudimo paslaugą, kuri priklauso nuo gamtos. Tačiau dabar labai svarbu, kad pačių žemdirbių pasitikėjimas draudimo kompanijomis jau yra. Ypač, kai valstybė kompensuoja dalį tų įmonių. Klausimas paprastas, kad tų pinigų įmokoms kompensuoti nėra tiek daug, kaip norėtųsi.
Pinigų, aišku, kaip visada, yra tiek, kiek yra. Bet galėčiau pasidžiaugti, kad pernai svarstant šių metų biudžetą Finansų ministerija suprato, kad ši rizikos valdymo priemonė yra reikalinga ir efektyvi. O žiūrint į išmokėtus pinigus, tai nuo 2012 iki 2022 m. draudimo kompanijos išmokėjo kompensacijų ūkininkams daugiau nei už 40 mln. eurų. O 2023 metams, jei kalbėtume tiek apie valstybės pagalbą, tiek apie dabar jau naują Strateginį planą, tai irgi numatyta maždaug 10 mln. eurų. Tai nėra maži pinigai. Tiesiog džiaugiamės, kad jau ir ūkininkai, ir draudimo kompanijos tampa aktyvesnės.
Kokia yra remiama veikla, jei norėčiau drausti pasėlius?
Praktiškai yra labai ilgas sąrašas augalų. Beveik nėra augalų, kurių draudimas nebūtų remiamas. Remiami tiek sodai, tiek daržai, taip pat visos augalininkystės kultūros.
Kokia galima maksimali, didžiausia paramos suma vienam ūkiui, o gal tik vienam augalui?
Pagal taisykles yra numatyti didžiausi galimi įmokų kompensavimo dydžiai, kurie nustatyti jūsų paminėtame augalų sąraše. Įmoka kompensuojama arba 50 proc. (jei lėšos iš nacionalinio biudžeto), arba 70 proc. (jei lėšos yra iš Lietuvos kaimo plėtros programos). Iš europinių lėšų kol kas finansuojamos draudimo rizikos nuo stichinės sausros ir iššalimo. Visos kitos rizikos finansuojamos iš nacionalinio biudžeto.
Ir nors ūkininkai kritikuoja, kad yra sumažintas finansavimo procentas, aš visada pabrėžiu, kad yra numatyta galimybė dalinai valdyti biudžetą, o tas procentas gali būti sumažintas ne daugiau kaip iki 40 proc. įmokos kompensavimo. Bet ir šis sumažinimas iki 40 proc. gali būti tik tuo atveju, jei ateitų tiek pareiškėjų, kad neužtektų lėšų ir nebūtų daugiau iš kur jų pridėti.
Pasakykite prašau, kokie yra reikalavimai taikomi, pavyzdžiui, man, kaip ūkininkui, jeigu norėčiau apsidrausti pasėlius?
Kaip ir visose paramos priemonėse yra tam tikri reikalavimai. Pirmiausiai jūs turite būti ūkininkas arba fizinis asmuo, savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį ir valdą. Arba juridinis asmuo, įregistravęs savo vardu valdą. Taip pat paraiška ir su ja susiję dokumentai turi būti pateikti savivaldybės žemės ūkio skyriui. Pareiškėjas gali teikti paraišką pagal vieną draudimo sutartį vienam augalų vegetacijos laikotarpiui. Ir parama teikiama nepriklausomai nuo to, ar buvo draudiminis įvykis ar ne.
Kalbant apie perspektyvą, svarbu ir tai, kad įsigaliojus naujoms taisyklėms, nuo liepos 1 d. ūkininkams draudimo įmokos dalinai bus kompensuojamos prieš sumokant draudimo įmokas.
Dar galėčiau pasakyti apie artimiausius kvietimus, kurie bus 2024 metų derliui. Paraiškas bus planuojama rinkti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., 2024 m. – nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.
Mokėjimo dokumentus avansams bus galima teikti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d., o galutinius – nuo 2024 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 15 d.
Panašūs straipsniai
Video
