Pieno gamintojai galės kreiptis dėl paramos ir lengvatinių paskolų

Pieno supirkimo kainai Lietuvoje kurį laiką mažėjant ir pieno gamintojams patiriant iššūkių, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas sako, kad pajamų ar apyvartinių lėšų stokojantys ūkininkai galės kreiptis paramos ir lengvatinių paskolų.

„Ėmėmės tam tikrų priemonių, kas galėtų būti kaip kompensuojamosios priemonės esant šiai sunkiai padėčiai. Turbūt ūkiai susiduria su pajamų ar apyvartinių lėšų aspektu – kai kuriuose ūkiuose, kur rezervų buvo mažiau, yra tam tikras trūkumas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius.

„Yra parengtos naujos tvarkos, kur bus papildomi šaukimai ir pagal juos numatoma truputėlį kompensuoti palūkanas, kurios būtų už tam tikrų garantijų paėmimą. Tuo galėtų pasinaudoti tie ūkiai, kurie susiduria būtent su apyvartinių lėšų trūkumu“, –  eigė jis.

S. Jasiaus teigimu, dabartinė pieno supirkimo kaina „nėra labai džiuginanti žemdirbius ir pieno gamintojus“, sausio mėnesį prognozuojama 408 eurų už toną kaina taip pat „nėra labai gera“. Tačiau, pasak jo, rinkos po truputį įgauna stabilumą.

„Yra tokių teigiamų rinkos ženklų, bet natūralu, kad susitikimuose su žemdirbiais ir pieno gamintojais mes girdime tą problemą“, – teigė ministerijos atstovas.

Savo ruožtu žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas sako, kad supirkimo kainų kritimas dar gali išlikti, o pieno ūkiai yra kritinėje situacijoje.

„Mūsų kooperatyvas ir šiaip dauguma ūkių paskutiniais metais labai stipriai investavo į plėtrą, ir turi didelius įsiskolinimus. Ten investuota ne tik savo apyvartinių lėšų, bet ir skolintų lėšų. Dabar būtent šitiems ūkiams yra sunkiausia išgyventi ir ieškoma galimybių, kaip susitvarkyti su pinigų srautais“, – aiškino P. Viršilas.

„Pieno LT“ valdybos pirmininkas pažymėjo, kad dabar skolinantis apyvartinių lėšų iš nacionalinio plėtros banko ILTE reikia sumokėti 4 proc. visos sumos už tai, kad bankas suteiktų garantiją: „Kaip ir prasmės per ILTĘ skolintis jokios nėra.“

P. Viršilo teigimu, apyvartinių lėšų pasiskolinimas lengvatinėm sąlygomis yra aktualus, nes padėtų ūkiams subalansuoti pinigų srautus.

„Pasaulis iš tikrųjų per daug užsigamino pieno, bet mes, kaip Lietuva, turime didžiulį potencialą ir privalome dabartinį sektorių (...) išlaikyti bet kokiom priemonėm“, – sakė jis.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad šiuo metu žaliavinio pieno kainos svyruoja nuo 15 iki 38 centų už litrą pieno.

„Situacija prasčiausia yra vidutiniams šeimų ūkiams. Mes dažnai keliame šį klausimą – tos žirklės yra per didelės ir turėtų būti kažkaip stabilizuojamos, o kaina suvienodinama. Šioje situacijoje pastebime, kad ūkiams, kurie tiekia didesnį kiekį pieno, situacija pakankamai gera, bet tų mažųjų išgyvenamumas kaba ant plauko“, – tikino V. Buivydas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkės Zitos Dargienės teigimu, pieno krizei suvaldyti reikėtų bent minimalios finansinės pagalbos pieno ūkiams.

„Geriausiai būtų tai, kad būtų padengiamos palūkanos paimtų paskolų, kaip buvo kovido pandemijos metu“, – sakė Z. Dargienė.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, pernai gruodį Lietuvoje vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina siekė 431,3 eurų už toną ir buvo 9 proc. mažesnė nei lapkritį bei 26 proc. mažesnė nei prieš metus.

Pieno ūkiai, per mėnesį parduodantys 40 ir daugiau tonų žalio pieno, gruodį už natūralų pieną vidutiniškai gavo 460,5 euro už toną – 9 proc. mažiau nei lapkričio mėnesį. Stambiųjų ūkių supirkto pieno dalis gruodį sudarė 71 proc. viso supirkto pieno – 3,4 proc. punkto daugiau nei lapkritį.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pažadėjo Vyriausybės pagalbą pieno gamintojams. Anot jos, nėra teisinga, kad didžiąją dalį pelno iš parduodamų pieno produktų gauna kiti grandinės dalyviai – perdirbėjai ir prekybos centrai.

Vėliau tą pačią dieną Ministrų kabineto vadovė priėmė Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovus.

Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, I. Ruginienė akcentavo, kad smulkiesiems tiekėjams nepalankios pieno žaliavos supirkimo kainos turi būti sprendžiamos derinant tiekėjų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

Premjerė pavedė ŽŪM parengti trumpalaikes ir ilgalaikes pieno sektoriaus palaikymo priemones.

Be to, anot pranešimo, siekiant stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines ministerija sudarys Trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių koordinavimo savivaldybėse darbo grupę, ją numatantis įsakymo projektas pateiktas derinimui.

Pernai sausį Vyriausybė pritarė ŽŪM siūlymui Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritarė siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų. Vyriausybė savo išvadoje teigė, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai. 

ŽŪM parengtame išvados projekte nurodoma, kad sustabdžius pataisų svarstymą būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir tada būtų rengiami nauji reguliavimo pasiūlymai. 

Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos, numatančios pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, buvo svarstomos Seimo komitetuose 2023 ir 2024 metais, tačiau nepasiekus bendro sutarimo tarp asocijuotų struktūrų, gamintojų, pirkėjų ir perdirbėjų įstatymas nebuvo priimtas. 

Tuometinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tuomet BNS teigė, kad pieno įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo.