Plintant pavojingoms gyvūnų ligoms – parama ūkiams dėl biosaugos

Po vis pasikartojančių pranešimų apie Europos valstybėse nustatomus paukščių gripo, afrikinio kiaulių maro, snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio ligų atvejus, sunerimsta ne vienas didesnio ir mažesnio ūkio šeimininkas. Pagrįstai, nes gyvūnų užkrečiamosios ligos visuomet palieka pasekmes: sumažėja gyvulių produktyvumas, suprastėja produkcijos kokybė, gaišta gyvuliai, didelius pinigus tenka mokėti veterinarinėms priemonėms, o svarbiausia – įvedami griežti apribojimai vidaus ir tarptautinei prekybai. Pastaruoju metu šioms ligoms plisti ir patekti į Lietuvą, dėl itin švelnių žiemų, tapo dar lengviau. Į mūsų šalį atkeliavę ligos pernešėjai, pavyzdžiui, kraujasiurbiai vabzdžiai-vektoriai ne tik geba išgyventi, bet ir intensyviau platinti pavojingas ligas. Reaguodama į grėsmes, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) palengvino ūkiams kelią gauti paramą biosaugos priemonėms.

Ypač grėsminga snukio ir nagų liga (SNL)

Lietuvos Respublikos vyriausiojo veterinaro Vaidoto Kiudulo nuomone, norint išvengti pavojingų ligų patekimo bei plitimo, pirmiausia reikia skirti didelį dėmesį ligų prevencijai ir užkirsti kelią jų patekimui į ūkį ir žinoma apskritai atkeliavimui į šalį.

„Tikrai negalima numoti ranka, nes paliečiama tiek gyvūnų sveikata, tiek ekonominė gerovė. Lietuvai, iki šiol turinčiai laisvos šalies statusą nuo mėlynojo liežuvio bei snukio ir nagų ligų, tai ypač svarbu, siekiant išlaikyti ir plėsti tarptautinę prekybą“, – sakė V. Kiudulas.

Jo žodžiais, bandyti išvengti ligų patekimo į ūkius gali padėti bendras susitelkimas ir rimtas reagavimas į rizikas. Be to, būtina pasinaudoti šalių, kuriose tokios ligos jau nustatytos, patirtimi ir sekti geru pavyzdžiu.

Galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms ypač pavojinga –  snukio ir nagų liga (SNL). Šiemet jau ne vienas susirgimo atvejis nustatytas Vokietijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Liga plačiai paplitusi Turkijoje, kuri ypač mėgstama lankyti lietuvių, Vidurio Azijos, Afrikos šalyse, Irane. Specialistai įspėja, kad Europoje intensyvėjant SNL protrūkiams, parsivežti užkratą iš svečios šalies gali ir neatsargūs keliautojai, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais. Todėl keliavusiems po regioną, užkrėstą SNL, ir besilankantiems ūkinių gyvūnų laikymo vietose, mažiausiai 14 dienų po atvykimo į Lietuvą būtina vengti eiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas.

SNL virusas labai atsparus, gali nukeliauti net ir 300 km ir išlikti keldamas ne menką pavojų. Persirgę gyvūnai ilgą laiką gali likti viruso nešiotojais. 

SNL nėra tiesiogiai pavojinga žmonėms, tačiau jiems atneša didelius finansinius nuostolius. Užklupus ligai, 3 km spinduliu nuo židinio teks paskersti gyvulius, kai kada ir didesnėje teritorijoje.

Liga plinta tiesioginio kontakto metu per imlius gyvūnus, taip pat per užterštus objektus: rankas, avalynę, drabužius, transporto priemones. Plinta ir per virusu užkrėstas maisto atliekas ar naudojant virusais užterštą pieną, dirbtinio apvaisinimo metu per užterštą spermą, oro lašeliniu būdu. Virusą taip pat gali pernešti vėjas.

Mėlynojo liežuvio ligą „dovanoja“ vabzdžiai

Šiltuoju metų laiku, prasidėjus pagrindinių ligos platintojų – smulkiųjų kraujasiurbių mašalų sezonui, atsiras dar vienos – mėlynojo liežuvio ligos (MLL) – grėsmė. Nors ši liga Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau rizika užkratui patekti į šalies teritoriją išlieka didelė, ypač po to, kai liga pasireiškė kaimyninėje Lenkijoje. Apie MLL protrūkius šiemet jau yra pranešusios ir Čekija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Švedija bei Norvegija.

Ligos atveju, didžiausi nuostoliai patiriami, sumažėjus gyvulių produktyvumui, taikant apribojimus gyvūnų prekybai ir jų eksportui.

Dažniausiai MLL užsikrečia avys, galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos. Sunkiausia šios ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau, jiems ne visada pasireiškia klinikiniai ligos požymiai. Pagrindiniai gyvūnų klinikiniai MLL požymiai: karščiavimas, tirštos išskyros iš akių ir nosies, seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo, kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį. Gyvūnai gali pradėti smarkiai šlubuoti, sunkiai keltis, gali atsirasti kraujosruvos odoje ir po ja, sutinti bei tapti skausminga apynagė, gali pasireikšti sunkus kvėpavimas, apatiškumas. Vienas iš išskirtinių požymių – pamėlynavęs gyvūno liežuvis.

Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga ir ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau ji gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro būdu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, prisitaikiusios veistis ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje. Pagrindinė rekomendacija ūkininkams – laikytis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, ypač pasirūpinti vabzdžių – pagrindinių ligos platintojų – naikinimu.

Paukščių gripo grėsmė – neatsitraukia

Dar viena rimta problema visai Europai, kelianti didelę grėsmę paukštininkystės sektoriui – paukščių gripo virusas. Per šiuos metus šios ligos protrūkiai jau užfiksuoti 81 Europos paukščių ūkyje.

 Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) specialistai įspėja – nesilaikant griežtų prevencinių priemonių laukia labai rimtos pasekmės – būtina laikytis biosaugos reikalavimų, kad būtų užkirstas kelias ligai toliau plisti. 

„Iš tikrųjų padėtis Lenkijoje kelia didžiulį nerimą. Labai patogeniškas H5N1 potipio paukščių gripo virusas intensyviai nustatomas dideliuose vištų dedeklių paukštynuose, ir artėja prie mūsų bendros sienos “, – pabrėžė V. Kiudulas. Jis papildė, kad naujausi atvejai šią savaitę patvirtinti Wielkopolskie regione įsikūrusiuose didžiuliuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose bendrai laikyta per pusę milijono naminių paukščių. Iš viso Lenkijoje jau skaičiuojami 75 protrūkiai naminių paukščių ūkiuose. 

Anot veterinarijos eksperto, epidemiologinei situacijai kaimyninėje šalyje išliekant ypač nepalankiai, užkrato pernešimo rizika labai išaugusi. Paukščių laikytojai raginami labai atsakingai įvertinti rizikas ir neįsivežti naminių paukščių iš Lenkijos teritorijų, kuriose užfiksuoti ligos protrūkiai, nes tai būtų ypač rizikinga dėl pasekmių savo ūkiuose.

Geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams yra besąlygiškas rūpinimasis biosauga ir būtinų reikalavimų įgyvendinimas. Juolab, kad šiuo laikotarpiu tęsiasi aktyvus laukinių paukščių – pagrindinių paukščių gripo viruso platintojų – migracijos sezonas. Virusas taip pat perduodamas per užkrėstų paukščių išskyras, ypač išmatas, per užkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę ir kitus daiktus. Taip pat užkratas gali plisti ir per transportą.

Tarp šernų dar aktyviau plinta afrikinis kiaulių maras

VMVT stebi tendenciją, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet plinta intensyviausiai per pastaruosius penkerius metus. Liga per pirmuosius šių metų mėnesius jau nustatytas 332 Lietuvos vietose, liga pasitvirtino 578 šernams: 544 gaišenų ir 34 sumedžiotiems.

„Aktyvi mūsų stebėsena rodo, jog šiais metais virusas šernų populiacijoje plinta kur kas intensyviau. Per pirmus šių metų mėnesius liga jau nustatyta beveik 600 šernų, kai tuo tarpu pernai per visus metus aptikta 868 šernams.

Taigi, tik prasidėjus metams visų praėjusių metų atvejų skaičių vejamės per ne lyg sparčiai. Taip pat stebime, jog AKM užkrėstų vietų daugėja ir virusas jau yra išplitęs  32 savivaldybėse tai yra  65 proc. Lietuvos teritorijų. Šiais metais viruso išplitimas gresia  Skuodo, N. Akmenės, Joniškio bei Zarasų savivaldybių teritorijoms, o didžiausia užkrato grėsmė juntama iš Latvijos“, – sakė VMVT atstovas Vaidotas Kiudulas.

Padidėjęs AKM plitimas tarp laukinių gyvūnų šiemet stebimas ir kaimyninėse valstybėse.

 Svarbiausias lūkestis sumažinant viruso plitimo grėsmę gamtoje tenka medžiotojams – palaikant kuo mažesnę šernų populiaciją, nes būtent tai labiausiai apsaugo nuo galimybės gyvūnams užsikrėsti mirtinu virusu ir jį platinti.

Pasak veterinarijos specialistų, AKM virusas plinta nepriklausomai nuo metų laiko, gyvūno amžiaus. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui

• AKM serga tik naminės kiaulės bei šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių ir šernų mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.  Ūkininkai ir gyvūnų laikytojai raginami griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių, laikytis higienos reikalavimų, pvz.: valyti ir dezinfekuoti darbo drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš ūkio, neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių, nešerti kiaulių maisto atliekomis, atidžiai stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir, pastebėjus įtarimų dėl ligos, nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus.

Specialistai primena, kad apie bet kokius paukščių gripo, afrikinio kiaulių maro, mėlynojo liežuvio ar snukio ir nagų ligų įtarimus ūkiuose būtina kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba paskambinus VMVT telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108.

Sumažinti atrankos balai

Žemės ūkio ministerija, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena gyvuliams pavojinga liga, ne tik vos ne trigubai padidino kvietimui skiriamą lėšų sumą ir paankstino kvietimą pretenduoti į paramą investicijoms į biosaugą, bet ir sumažino nuo 35 iki 20 mažiausią atrankos balų skaičių.

Gali būti finansuojamos:

 • vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;

• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;

• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;

• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;

• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;

• darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos ir kt.

Paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius" bus galima teikti nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę, šiam kvietimui skirta lėšų suma padidinta nuo 1 mln. Eur iki 2,6 mln. Eur. Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus. Didžiausia parama ūkiui gali siekti  300 tūkst. eurų.

Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4000 eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau, kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagrindinis reikalavimas – biologinės saugos planas

Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose. Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba el. paštu info@vmvt.lt .  

Apie tai, kokiais būdais galima apsaugoti ūkių gyvūnus ir juose laikomus naminius paukščius, kokia prevencija yra pati efektyviausia –  VMVT informuoja savo tinklalapyje nuolat atnaujinamoje antraštinėje skiltyje – Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas.