Trumposios tiekimo grandinės – naudingos ne tik vartotojui
Nuo lapkričio 4 d. iki pat metų pabaigos, gruodžio 31 d., norintys kurti ir vystyti trumpąsias tiekimo grandines, kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Šįkart galės kreiptis ir viešieji subjektai, galintys padėti ūkininkams efektyviau realizuoti produktus vietinėje rinkoje.
Didesnis pareiškėjų ratas
ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėjos Nomedos Padvaiskaitės žodžiais, tam tikri pokyčiai įvedami prieš kiekvieną kvietimą, atsižvelgus į išsakytas pareiškėjų pastabas, nuogąstavimus, patirtus sunkumus.
„Ūkininkai nori dirbti savo darbą: sėti, auginti, gaminti ir parduoti turimą produkciją. Daryti verslą ir ieškoti klientų, vietos, kur realizuoti produktus nebelieka laiko, o dažnu atveju tam net nėra sugebėjimų, todėl ir buvo išplėstas galimų pareiškėjų ratas“, – kalbėjo N. Padvaiskaitė.
Kaimo bendruomenės, asociacijos, lyginant su ūkininkais, turi didesnės patirties vykdant viešuosius pirkimus, dalyvauja viešuose renginiuose.
„Be to, yra parašiusios ne vieną projektą ir nebijo jų administruoti, – įsitikinusi N. Padvaiskaitė. – Todėl nuo šiol trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektą inicijuoti galės ir žemės ūkio asociacijos, kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupės, bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Sukaupę nemažai bendradarbiavimo su viešosiomis įstaigomis patirties, jie padės ūkininkams greičiau, patogiau ir veiksmingiau aprūpinti produktais vietinę rinką“.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektų vystymui Strateginiame plane numatyta 10 mln. eurų.
N. Padvaiskaitė pastebėjo, jog paramos dažniausiai kreipiasi jauni, maksimalizmo ir ambicijų nestokojantys ūkininkai. Jie nebijo imti paskolų – visomis išgalėmis nori išeiti ir užkariauti vietinę rinką. Savo ruožtu vyresnieji prekiauja kaip prekiavę senais laikais: su produkcija važiuoja į turgų, tik vieną kitą pirkėją sutinka įsileisti į savo ūkį.
„O galėtų visi būti atviri pasiūlymams ir naujovėms, juolab dabar, kai vis daugiau žmonių, besirūpinančių sveika mityba, nori iš savų ūkininkų nusipirkti užaugintų ar pagamintų produktų ir nebesidairyti į atvežtinius, ilgai kelionėje ir sandėliuose užsibuvusius“, – sako N. Padvaiskaitė.
Trumposios maisto tiekimo grandinės labai populiarios užsienyje. Jau rudenį žmonės vietinių ūkininkų paprašo kitiems metams užauginti kelis maišus bulvių, burokėlių ar morkų. Mūsuose daugiau paslėptų grandinių – vasarą prie dažno kiemo galima pamatyti siūlomas uogas, daržoves, medų. Tereikia sustoti, pasiimti daržo sodo gėrybes bei įmesti tam tikrą pinigų sumą į padėtą dėžutę ar stiklainį.
Įkvepiančių pavyzdžių netrūksta
Sėkmingų bei įkvepiančių istorijų taip pat nestinga. Trumpąsias maisto tiekimo grandines šaltalankių ūkiuose pritaikė Linas Šliauteris, Daiva Kvedaraitė, Virgilijus Šironas bei Alfonsas Riauba – pluoštinių kanapių ekologiniuose šeimos ūkiuose.
Pilnų namų bendruomenės ekologiniame vaistinių ir prieskoninių augalų ūkyje dėmesys koncentruojamas į biologinę produkcijos vertę. Gražiu ir įkvepiančiu pavyzdžiu laikomas paukštieną teikiantis ūkininkas Paulius Dijokas, ekologinėmis kruopomis ir duona aprūpinantis “Du Medu, tikroji ūkinė bendrija „Mėta“.
Neatsilieka ir Utenos rajone, Leliūnuose gyvenantis Mindaugas Kinderis, kuris ekologiniame ūkyje augina limuzinų veislės galvijus. Prieš porą metų jo vadovaujama bendrovė įgyvendino projektą „Bendrovės „Kinderio limuzinai“ ir parnerių bendradarbiavimas kuriant trumpąją tiekimo grandinę“.
Naudojantis paramos lėšomis buvo įrengta skerdykla bei mėsos paruošimo cechas. Šiuo metu, siekiant, kad ekologiška jautiena atsidurtų ant kiekvieno stalo, ūkyje rengiamos ekskursijos ir edukacijos, kurių metu degustuojami sausai brandintos jautienos kepsniai.
Ūkis turi ir savo elektroninę parduotuvę. Vežiojant jautieną pirkėjams į namus, prisidedama prie aplinkai palankios sistemos „nuo ūkio iki stalo“. Ateityje ūkininkas norėtų daugiau geros mėsos tiekti vaikams į Utenos rajono ugdymo įstaigas. Dabar iš savo ūkio tik kas trečią savaitę po 10 kilogramų ekologiškos jautienos nuveža į Utenos vaikų darželį „Voveraitė“.
Kauno rajono ūkininkas Audrius Banionis parama trumpoms maisto grandinėms plėsti pasinaudojo prieš porą metų. Paramos prireikė, nes norėjosi ir buvo būtina atnaujinti prekybinius autobusiukus, kuriuose prekiaujama ūkyje užauginta produkcija, su jais važinėjama ir po kaimo vietoves. Anksčiau turėti buvo senoki, dažnai gedo, tad tekdavo į juos daug investuoti. Ūkininkas paramos kreipėsi kartu su 3 partneriais, įsigijo 3 prekybinius autobusiukus, kurių išlaidos finansuotos 60 proc. intensyvumu. Tai buvo didžiulė finansinė pagalba, be kurios būtų pavykę nusipirkti tik vieną tokį autobusiuką.
Kokia teikiama parama?
Smulkieji projektai padeda įkurti parduotuves, įsigyti autobusiukų produkcijai vežioti, įrangos, technikos, didieji – logistikos centrus.
Parama teikiama pagal tris modelius: tiesioginiam žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimui skiriama 150 tūkst. Eur; žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimui, orientuotam į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (t. y. trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu) skiriama – 250 tūkst. Eur; ir kai kuriamos didelės apimties trumpos tiekimo grandinės – logistikos centrai (realizacijos tinklai), galima tikėtis paramos nuo 700 tūkst. Eur (naudojant esamą logistikos infrastruktūrą) ir iki 1 500 tūkst. Eur – statant naują logistikos infrastruktūrą.
ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja N. Padvaiskaitė atkreipė dėmesį: logistikos centrų kūrimo projektams paramos intensyvumas padidintas iki 60 proc., o paramos intensyvumas yra suvienodintas projektams pagal visus tris paramos modelius. Iki šios toks intensyvumas buvo galimas tik mažesniems projektams.
Maži, bet svarbūs pakeitimai
Svarbu ir tai, kad pagal investicinės paramos taisyklių pakeitimus, nedidelės apimties projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Pavyzdžiui, pagal I modelį, tiesioginio žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo projektams kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų. Iki 4 metų kontrolės laikotarpis sutrumpintas, kai trumpąją tiekimo grandinę plėtoja kelios savivaldybės ar keli pardavimo kanalai (II modelis). Logistikos centrų, realizavimo tinklų projektams (III modelis) kontrolės laikotarpis išlieka toks pat kaip ir anksčiau – 5 metai.
Anot N. Padvaiskaitės, nauja ir tai, kad į trumposios tiekimo grandinės veiklą bus galima įtraukti ir kitus ūkininkus. Taigi trumpųjų maisto teikimo grandinių projektais sukurtose produkcijos realizavimo ar prekybos jais vietose prekiauti, tiekti savo produkciją galės ne tik projekte tiesiogiai dalyvaujantys, bet ir kiti ūkininkai.
Liberalizuotas ir paraiškų teikimas
Taip pat liberalizuotas paraiškų teikimas. Iki šiol, pareiškėjui atmestinai ir neatidžiai užpildžius paraišką bei nepateikus trijų reikiamų dokumentų, Nacionalinė mokėjimo agentūra jos nevertindavo ir iš karto atmesdavo.
„Supratome, kad pareiškėjui, kuris ateina su 5 partneriais, sunku sužiūrėti ir užtikrinti kiekvieno jų dokumentų tikslumą, tinkamumą paramai gauti. Tad buvo nutarta kiek supaprastinti šį administracinį reikalavimą, nustačius du svarbiausius dokumentus, teikiamus kartu su paraiška, - tai pasirašytą jungtinę veiklos sutartį ir finansinės atskaitomybės dokumentus“, – dar vieną pokytį pristatė pašnekovė.
Reikia pažymėti, kad trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviai skatinami labiau gali išnaudoti savo potencialą ir lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus, savo produktus tiekiant neskelbiamų derybų būdu.