Partnerystė ekologinės gamybos labui
Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos sektoriaus kontrolės įstaigų ir institucijų atstovų tradicinis susitikimas, kasmet vykstantis vis kitoje šalyje, šiemet po beveik dešimtmečio vėl surengtas Lietuvoje.
Praėjusią savaitę į Vilnių atvyko beveik penkiasdešimt ekologinės gamybos ekspertų iš Šiaurės ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos.
Šis trijų dienų susitikimas – tai svarbi platforma keistis ekologinės gamybos oficialios kontrolės patirtimi ir diskutuoti aktualiais ekologinės gamybos plėtros klausimais.
Intensyvi ir darbinga – tokia buvo jau pirmoji susitikimo diena. Dalyviai susipažino su Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei kontrolės institucijos – VšĮ „Ekoagros“ veikla ekologinės gamybos srityje. Savo praktine patirtimi dalijosi ir ūkininkas – ekologiškos jautienos ūkio savininkas.
Ekologinė gamyba augo tik Lietuvoje ir Latvijoje
Renginio metu aptartos ir visų dalyvaujančių Šiaurės ir Baltijos šalių ekologinės gamybos aktualijos bei rezultatai.
2024 m. duomenimis, Danija turėjo 295 233 ha ekologinės gamybos plotų, kas sudarė 11,1 proc. nuo visos dirbamos žemės ūkio paskirties žemės, Estija – 221 802 ha (22,6 proc.), Suomija – 309 487 ha (13,9 proc.), Islandija – 15 017 ha (1 proc.), Latvija – 308 418 ha (15,65 proc.), Lietuva – 250 656 (8,6 proc.), Norvegija – 45 717 ha (4,6 proc.), Švedija – 495 736 ha (16,6 proc.)
Lyginant 2023 ir 2024 metus, ekologinė gamyba augo tik Lietuvoje (4,65 proc.) ir Latvijoje (3,1 proc.), visose kitose šalyse buvo stebimas mažėjimas.
Ekologiškų produktų tvarkybos (perdirbimas, prekyba) sektoriuje praėjusių metų statistika tokia: sertifikuotų šios veiklos vykdytojų Švedijoje buvo 870, Suomijoje – 827, Danijoje – 679, Norvegijoje – 515, Latvijoje – 411, Lietuvoje – 289, Estijoje – 175 ir Islandijoje – 18.
Ekologiško viešojo maitinimo lyderis 2024-aisiais buvo Danija, turinti 3550 sertifikuotų kavinių, restoranų ir kitų įmonių. Švedija tokių viešojo maitinimo įstaigų turi 627, Estija – 238, Norvegija – 167, Lietuva – 13, Latvija – 1, Suomija ir Islandija – nei vienos.
Pažintis su pavyzdiniais ūkiais
Kasmetinis renginys turi ir tradiciją – vieną susitikimo dieną paskirti gyvai pažinčiai su priimančiosios šalies pavyzdiniais ūkiais ir įmonėmis. Lietuvoje tam buvo pasirinktas Ukmergės rajonas.
Pirmasis aplankytas – Valentino Genio ekologinis augalininkystės ūkis. „Nėra tokio paties lauko, tokio paties dirvožemio. Dirvožemis viską žino pats, o ir augalams vadovauti aš neturiu teisės. Reikia tiesiog stebėti. Turi būti harmonija ir darna“, – štai tokia jau porą dešimtmečių ekologiškai ūkininkaujančio ir aktyviai ekologijos tema edukuojančio V. Genio filosofija.
Kita pažintis – su ekologiškos produkcijos gamybos grandine „Farmers Circle“ ūkyje, kur darniai derinamos daržininkystės, gyvulininkystės ir maisto perdirbimo veiklos. Sveikas dirvožemis = sveikas maistas = sveiki žmonės. Toks yra šio ūkio ir jo įkūrėjo Nielso Peterio Pretzmano credo ir motto. Čia tradicinė žemdirbystė dera su modernia patirtimi: auginami galvijai, broileriai, vištos dedeklės, javai ir daržovės, o produkcija iškart perdirbama vietoje, taip trumpinant maisto grandinę. Greta daržovių laukų ir besiganančių galvijų veikia konferencijų centras, „Michelin Green Star“ įvertintas restoranas, viešbutis, produkcijos krautuvėlė. Tai pavyzdys puikiai organizuojamo darbo, kurio dėka ūkis veikia kaip vientisa, darni ir sėkminga sistema.
Vizito metu aplankytas ir Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Žiogelis“, turintis sidabrinį ekologiško viešojo maitinimo ženklą. Čia vaikai kasdien maitinami sertifikuotu ekologišku maistu. Darželis yra puikus pavyzdys, kaip ekologiška produkcija sėkmingai integruojama į kasdienį gyvenimą.
Būtent šis darželis buvo vienas iš dviejų Ukmergės darželių, kurie pirmieji Lietuvoje dar 2018 m. tapo pilotinio projekto dalyviais ir išdrįso pereiti prie ekologiško vaikų maitinimo, kas tada atrodė nemenkas iššūkis. Vėliau iš jų patirties ir įkvėpimo sėmėsi kiti šalies darželiai. Pilotinį projektą inicijavo, rėmė ir palaikė Žemės ūkio ministerija, Ukmergės savivaldybė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija.
„Mes jau išleidome į mokyklą ekologiškai užaugintų vaikų kartą, – pasakojo svečiams jo direktorė Birutė Jucevičienė. – Pradžioje vaikų tėvai nuogąstavo, kad jų vaikai valgys tik „žolę ir kruopas“, ir kaip nustebo išvydę pilną ir įvairų valgiaraštį“. Svečiai turėjo daugybę klausimų – ar gauna vaikai saldumynų, o gal mažiau serga, ir kaip apskritai darželio personalui visa tai pavyksta. Ne, saldumynai yra tik natūralūs, pvz., uogos, sakė direktorė. Dėl mažesnio sergamumo – tikrai taip, net ligų protrūkių metu vaikų lankomumas išlieka 100 proc.
Aptarė bendrus iššūkius
Trečioji diena buvo skirta diskusijoms ir galimų sprendimų paieškoms. Ekspertai aptarė bendrus iššūkius, susijusius su pirminės gamybos ir maisto kontrolės sritimis, apžvelgė įvairias praktines situacijas. Tartasi dėl oficialių tyrimų vykdymo, apžvelgtas ekologinę gamybą reguliuojančių teisės aktų supaprastinimas, kas šiuo metu yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje svarstomų temų, aptarti kiti klausimai.
„Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad Šiaurės ir Baltijos šalis sieja glaudi partnerystė. Regione susiduriame su panašaus pobūdžio problemomis ir iššūkiais, tad kartu dirbdami ir dalydamiesi patirtimi, galime geriau spręsti bendrus iššūkius, suvienodinti požiūrį į problemų sprendimą ir supaprastinti ekologinę gamybą reguliuojančius teisės aktus, taip skatindami šio sektoriaus plėtrą visame regione", – sako Žemės ūkio ministerijos skyriaus Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė - Šimkienė.
