Jau netrukus medaus vartotojai tiksliai žinos, kokios šalies medus yra ant jų stalo – keičiamas Medaus techninis reglamentas, kuriuo koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos.  Taip pat keičiasi Vaisių sulčių ir panašių gaminių, Džemų ir panašių gaminių bei Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti, reglamentai.

Medaus gamintojai jau gali rengtis pokyčiams

Etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant kiekvienos jų procentinę dalį.

„To iki šiol nebuvo, nes ženklinant pakakdavo nurodyti, kad medaus kilmės šalis – Europos Sąjungos narė arba ne, tad įsigaliojus pakeitimams vartotojai konkrečiai žinos, kokios šalies medų perka. Iki šiol nebūdavo nurodoma ir tai, kiek ir kokios šalies medaus yra produkte, todėl pokyčiai bus palankūs pirkėjams, norintiems tiksliai žinoti, kokios kokybės medų įsigyja“, - sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.

Pakuotėse, kuriose yra mažiau nei 30 g medaus, kilmės šalių pavadinimai galės būti nurodyti naudojant dviejų raidžių kodą. Taip pat panaikinamas terminas „filtruotas medus“, jo savybės priskiriamos konditerinio medaus kategorijai.

„Siekiant apsaugoti vartotojų interesus, sumažinti medaus klastojimo atvejus ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą, pokyčiai turėtų įsigalioti nuo šių metų birželio 1 d. Kadangi projekto įsigaliojimo data numatyta ankstesnė, nei yra nustatyta Pusryčių direktyvoje, jis privalomai notifikuotas Europos Komisijai (EK), o priėmimo procedūros sustabdytos iki š. m. gegužės 14 d., kad EK ir valstybės narės galėtų pateikti pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojimo data gali keistis priklausomai nuo gautų pastabų ir pasiūlymų šiam techniniam reglamentui“, - informuoja ŽŪM atstovė.

Kiti svarbūs pokyčiai

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano įsakymais patvirtinti dar keli reglamentai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojų interesus, ūkio subjektams sudaryti galimybes gaminti platesnį produktų asortimentą bei taikyti naujus technologinius procesus:

• Vaisių sulčių ir panašių gaminių,
• Džemų ir panašių gaminių,
• Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti.

Vaisių sulčių ir panašių gaminių techniniame reglamente įvestos 3 naujos produktų kategorijos:

• Sumažintų cukrų kiekio vaisių sultys;
• Sumažintų cukrų kiekio vaisių sultys iš koncentrato;
• Sumažintų cukrų kiekio koncentruotos vaisių sultys.

Nustatytos šių produktų leidžiamos sudedamosios dalys, taip pat leidžiami apdorojimo būdai bei medžiagos. Numatyta galimybė ženklinant vartoti teiginį „vaisių sultyse yra tik natūralių cukrų“ bei nustatyta, kad „kokosų vanduo“ yra „kokosų sulčių“ sinonimas. Atsižvelgiant į tai, kad saulėgrąžų sėklų baltymai yra veiksminga sulčių skaidrinimo priemonė, jie įtraukti į leidžiamų apdorojimo medžiagų sąrašą.

Pakeitimais Džemų ir panašių gaminių techniniame reglamente siekiama mažinti cukraus kiekį didinant vaisių kiekį: 

• džemams: 450 g vaisių/1 kg produkto (vietoj 350 g);
• aukščiausios rūšies džemams: 500 g vaisių/1 kg produkto (vietoj 450 g).

Taip pat leidžiama produkto pavadinimui „džemas“ naudoti terminą „marmeladas“, o terminas „citrusinių vaisių marmeladas“ vartojamas tik gaminiams iš citrusinių vaisių.

Keičiant Dehidratuoto konservuoto pieno, skirto žmonėms vartoti, techninį reglamentą įteisinami direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto tam tikro iš dalies arba visiškai dehidratuoto konservuoto pieno pakeitimai. Siekiant patenkinti kintančius vartotojų poreikius leidžiamas apdorojimas, kuriuo mažinamas laktozės kiekis šiuose pieno produktuose.

Šių trijų teisės aktų pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. birželio 14 d. Produktais, patiektais rinkai arba paženklintais anksčiau nei 2026 m. birželio 14 d. galima prekiauti tol, kol baigsis jų atsargos.