Tarp augimo prognozių ir investicijų baimės: kur juda žemės ūkio technikos rinka

Kaip rodo pastarųjų metų tendencijos, pasaulinė žemės ūkio technikos rinka šiuo metu juda dviem skirtingomis kryptimis. Europoje ir Šiaurės Amerikoje technikos paklausa slopsta, nes ūkiai laikinai atideda investicinius sprendimus, tuo tarpu augimo impulsas vis labiau persikelia į sparčiau besivystančius regionus – Aziją, Afriką ir dalį Pietų Amerikos.

Šioms tendencijoms didžiausią įtaką daro geopolitiniai veiksniai (prekybos apribojimai, rizikingesnės tiekimo grandinės), finansinė aplinka (išaugusios palūkanos, ūkių atsargumas investicijoms) bei technologinė transformacija, apimanti skaitmenizaciją ir tiksliosios žemdirbystės sprendimus.

Italijos žemės ūkio mašinų pramonės federacija (FederUnacoma) pabrėžia, kad formuojasi vadinamoji „nauja rinkų geografija“. Prognozuojama, jog 2026–2029 m. laikotarpiu tarptautinė prekyba žemės ūkio technika kasmet augs apie 1,9 proc. ir laikotarpio pabaigoje pasieks maždaug 92,5 mlrd. eurų. Sparčiausias augimas numatomas į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje (+4,8 proc.), Azijoje (+3,8 proc.) ir Lotynų Amerikoje (+2,9 proc.).

Europoje nuosmukį itin aiškiai atspindi technikos registracijų statistika. Europos žemės ūkio technikos asociacijos (CEMA) duomenimis, 2024 m. visoje Europoje buvo įregistruota apie 204 500 traktorių, iš kurių, CEMA vertinimu, maždaug 144 400 sudarė žemės ūkio traktoriai, o likusi dalis buvo įvairios paskirties, įskaitant komunalinius ir kitus traktorius.

2025 m. duomenų CEMA kol kas nėra paskelbusi, tačiau ankstesnėse prognozėse buvo numatyta, kad registracijų skaičius gali padidėti iki maždaug 146 000 vienetų, o tai leistų kalbėti apie rinkos stabilizacijos požymius.

Kai kuriose Europos šalyse 2025 m. iš tiesų fiksuotas dalinis atsigavimas, ypač ten, kur ūkių investicijoms buvo skirta didesnė valstybės parama. FederUnacoma duomenimis, Italijoje 2025 m. įregistruoti 17 573 nauji traktoriai – 13,7 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo pasiektas istorinis dugnas (15 450 vienetų). Šis pavyzdys aiškiai iliustruoja bendrą rinkos logiką: po kelių silpnų metų pakanka finansinių paskatų, palankesnių kreditavimo sąlygų ar ūkių pajamų stabilizacijos, kad anksčiau atidėtos investicijos vėl sugrįžtų į rinką.

Šiaurės Amerikoje 2025 m. antroje pusėje taip pat pastebėtas ryškus pardavimų sulėtėjimas, kurį patvirtina JAV pramonės gamybos asociacijos (AEM) mėnesinės ataskaitos. AEM duomenimis, 2025 m. lapkritį JAV bendri žemės ūkio traktorių pardavimai buvo 19,6 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o kombainų pardavimai smuko dar labiau – net 35,2 proc.

Kartu matyti, kad rinka išlieka „banguota“. 2025 m. rugsėjį JAV traktorių pardavimai buvo trumpam ūgtelėję 4,1 proc., tačiau vėlesniais mėnesiais vėl fiksuotas kritimas. Kanadoje situacija išliko nevienalytė – lapkritį kombainų pardavimai augo 25,6 proc., tuo tarpu traktorių pardavimai sumažėjo 6,9 proc.

Skirtingi analitiniai šaltiniai pateikia ir skirtingus rinkos dydžio skaičius, tačiau bendra tendencijų kryptis išlieka panaši – prognozuojamas ilgalaikis augimas, nors trumpuoju laikotarpiu išryškėja cikliniai svyravimai. Rinkos tyrimų bendrovė „Mordor Intelligence“ vertina, kad žemės ūkio technikos rinka 2025 m. siekė apie 151,55 mlrd. JAV dolerių ir iki 2030 m. gali išaugti iki maždaug 197,13 mlrd. JAV dolerių, t. y. vidutiniškai apie 5,4 proc. per metus. Tuo metu „Technavio“ prognozuoja, kad 2024–2029 m. laikotarpiu rinka turėtų padidėti maždaug 50 mlrd. JAV dolerių, kasmet augant apie 5,5 proc. FederUnacoma nurodomas 92,5 mlrd. eurų augimas, priešingai, siejamas tik su tarptautinės prekybos prognoze, o ne su visa pasauline rinkos apyvarta.

Todėl skelbiami augimo rodikliai tik iš dalies atspindi tai, kaip realiai jaučiasi konkretūs ūkiai. Europoje jau trečius metus besitęsiančios ūkininkų protestų bangos aiškiai signalizuoja apie didelius struktūrinius iššūkius, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius.

Didėjantys aplinkosauginiai ir administraciniai reikalavimai bei mažėjančios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos verčia ūkininkus itin atsargiai vertinti investicijų rizikas.

Kita vertus, dalis ūkių ieško galimybių didinti efektyvumą, ypač tais atvejais, kai gamintojai siūlo technologiškai našesnę techniką su pažangiais tiksliosios žemdirbystės ir automatizavimo sprendimais. Tokie sprendimai kol kas turi didesnę reikšmę Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tuo tarpu kiti pasaulio regionai pirmiausia remiasi ne tokia technologiškai sudėtinga, tačiau masiškai prieinama technika, kuri ir lemia bendrą rinkos augimą.

Tačiau esmė nesikeičia – šiandien žemės ūkio technikos rinka balansuoja tarp ilgalaikių augimo prognozių ir trumpalaikio ūkių atsargumo, o jos ateitį lems tai, kaip sėkmingai gamintojai ir politikos formuotojai sugebės suderinti technologinę pažangą su realiomis ūkininkų ekonominėmis galimybėmis.