Brazilija atveria kelią kiaušinių eksportui į ES: kontrolę perima pati valstybė

Pastaraisiais mėnesiais Europos paukštininkystės sektorius susidūrė su nauju struktūriniu pokyčiu, galinčiu turėti ilgalaikių pasekmių kiaušinių rinkai. Brazilija, viena didžiausių pasaulio paukštininkystės produkcijos gamintojų, nelaukdama galutinio Europos Sąjungos ir Mercosur prekybos susitarimo ratifikavimo, jau dabar praktiškai atvėrė sau kelią į ES rinką. Tai padaryta pasitelkus vadinamąją „pre-listingo“ sistemą, pagal kurią Brazilijos institucijos pačios atrenka, tikrina ir Europos Komisijai pateikia įmones, turinčias teisę eksportuoti kiaušinius ir jų produktus į Europos Sąjungą.

2025 metų pabaigoje Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad Brazilijos žemės ūkio ministerija (MAPA) vėl gali taikyti šį mechanizmą, kuris buvo sustabdytas dar 2018 metais po kilusių maisto saugos pažeidimų. Tai reiškia, kad ES atsisako tiesioginio kiekvienos eksportuojančios įmonės audito ir perkelia pirminę atsakomybę už jų kontrolę Brazilijai, išlaikydama teisę vykdyti papildomus patikrinimus rizikos atvejais.

Jau 2025 metų gruodžio mėnesį Brazilija pateikė ES pirmą patvirtintų eksportuotojų sąrašą. Į jį buvo įtrauktos bendrovės „Granja Faria“, „Mantiqueira Alimentos“ ir „Ovos Santa Mônica“, kurios yra vienos didžiausių kiaušinių gamintojų Pietų Amerikoje. Šios įmonės specializuojasi ne tik šviežių kiaušinių gamyboje, bet ir kiaušinių produktų – skystų, džiovintų bei termiškai apdorotų mišinių – tiekime maisto pramonei. Gavus leidimą, tokia produkcija gali būti tiekiama ES perdirbimo, konditerijos ir viešojo maitinimo sektoriams.

Brazilijos paukštininkystės asociacijos ABPA duomenimis, 2025 metais šalies kiaušinių ir kiaušinių produktų eksportas siekė apie 40,9 tūkst. tonų ir buvo daugiau nei du kartus didesnis nei ankstesniais metais. Nors didžioji šio kiekio dalis realizuota JAV, Japonijoje ir Artimųjų Rytų šalyse, techninis leidimas eksportuoti į ES sudaro sąlygas prekybos srautams ateityje plėstis ir Europos kryptimi.

Tuo pat metu ES kiaušinių importas iš trečiųjų šalių jau rodo augimo tendencijas. „Eurostat“ duomenimis, 2025 metų sausio–spalio mėnesiais į ES buvo importuota daugiau kaip 154 tūkst. tonų kiaušinių ir jų produktų – apie 65 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors Brazilijos dalis šiame importe kol kas išlieka palyginti nedidelė, „pre-listingo“ mechanizmas sudaro prielaidas šiai proporcijai sparčiai keistis.

Brazilijos konkurencinis pranašumas grindžiamas žemesnėmis gamybos sąnaudomis. Šalyje pašarų savikaina ir darbo jėgos kaštai yra gerokai mažesni nei Europos Sąjungoje, o gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimai – ne tokie griežti kaip ES. Tai leidžia Brazilijos gamintojams pasiūlyti kiaušinių produktus už kainą, su kuria Europos ūkininkams konkuruoti tampa vis sudėtingiau.

Valstybinės duomenų agentūros vertinimu, Lietuvoje per metus pagaminama apie 800–900 mln. kiaušinių, o sektoriuje veikia kiek daugiau nei 20 stambesnių komercinių paukštynų. Pastaraisiais metais jų savikainą reikšmingai didino pašarų kainos – 2022–2024 metais kviečių ir kombinuotų pašarų kainos kai kuriais laikotarpiais viršijo 300 eurų už toną. Prie to prisidėjo išaugusios elektros energijos, darbo užmokesčio bei investicijų į paukščių laikymo sistemų pertvarkymą pagal ES gyvūnų gerovės reikalavimus sąnaudos.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vertinimu, vien tik perėjimas prie griežtesnių laikymo standartų artimiausiais metais sektoriui gali kainuoti dešimtis milijonų eurų. Vidaus rinkoje kiaušinių kainos išlieka itin jautrios importui, ypač kiaušinių produktų segmente, kuris plačiai naudojamas maisto pramonėje. Būtent šiame segmente Brazilijos produkcija gali tapti tiesioginiu konkurentu Lietuvos gamintojams.

Nors „pre-listingo“ sistema numato, kad eksportuojančios įmonės privalo laikytis ES sanitarinių reikalavimų, ūkininkų organizacijos atkreipia dėmesį į tai, kad savikontrolės modelis kelia papildomų klausimų dėl priežiūros intensyvumo ir vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo. Šis aspektas tampa ypač aktualus platesniame prekybos liberalizavimo ir geopolitinių sprendimų kontekste.

Brazilijos sprendimas rodo, kad globalioje žemės ūkio rinkoje konkurencija vis labiau persikelia iš politinių deklaracijų į techninius sprendimus. Net ir iki galutinio ES–Mercosur susitarimo ratifikavimo Brazilija jau susikūrė realią prieigą prie Europos rinkos. Tai reiškia, kad ES valstybėms, įskaitant Lietuvą, tenka iš naujo vertinti ne tik bendrą prekybos politikos kryptį, bet ir nacionalinių žemės ūkio sektorių konkurencingumo stiprinimo bei rizikų valdymo priemones ilgalaikėje perspektyvoje.

„Agrobitė“ primena, kad 2025 metų lapkritį žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pasirašyta pažyma Europos reikalų komitetui faktiškai išreiškė Lietuvos pritarimą ES–Mercosur susitarimo politinei krypčiai, kuri buvo patvirtinta 2025 metų gruodį. Šis sprendimas tampa dalimi platesnės diskusijos apie tai, kaip suderinti bendrą Europos prekybos politiką su nacionalinių žemės ūkio sektorių interesais.