Akibrokštas žemdirbiams: sutartis su MERCOSUR be jų sutikimo

Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad formuodama savo poziciją dėl ES-Mercosur laisvosios prekybos sutarties ir pritarimo jai konsultavosi su socialiniais partneriais, patys žemdirbių organizacijų vadovai sako priešingai – pritarimo sutarčiai nebuvo, o jų nuogąstavimai liko neišgirsti. Be to, galutinės formos, kurią ŽŪM teigia siuntusi Europos reikalų komitetui, nematė nė vienas iš kalbintų pašnekovų...  

(Ne)išgirstas žemės ūkio sektorius

„Visos žemės ūkio organizacijos iš esmės nepritaria Mercosur sutarčiai“, – tvirtai sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus ir jam be išimties antrino visi pašnekovai – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas bei Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis.

Išimtis tik „Pienas.lt“, kurie pasak R. Juknevičiaus ir J. Vilionio, įsigaliojus Mercosur sutarčiai matytų galimybes naujoje rinkoje. Nepaisant to, LŽŪT pirmininkas patvirtino, kad Vyriausybei teikė aiškų vieną siūlymą – nepritarti ES-Mercosur sutarčiai ir jis įsitikinęs, kad Premjerė Inga Ruginienė buvo išgirdusi šią poziciją.

„Labai nustebome, kad dabar iš žemės ūkio srities pritarimas lyg ir ateina. Keista, nes net ir iš Premjerės buvome girdėję, kad sutartis bent jau neturėtų būti palaikoma. Panašu, kad šiuo atveju, kaip ir stojant į ES, gerai neįsivertinome ir nepasiskaičiavome, imam, ką duoda ir tiek, o poveikis mūsų šaliai gali būti didelis“, – J. Vilioniui antrino ir A. Svitojus.

Primename, kad MERCOSUR blokui priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.

Didžiųjų tūzų žaidimas

„Ši sutartis yra didžiųjų tūzų žaidimas. Pirmiausia tai yra ES bandymas ieškoti rinkų jaučiant Kinijos spaudimą. Kalbama, jog senasis žemynas patiria ir didelį automobilių pramonės spaudimą – žinome, kas yra didieji gamintojai. Iš kitos pusės žinome, kas yra ir mūsų šalies saugumo garantai. Galime tik spėlioti, ar tai susiję. Tačiau tai, kad visi šie veiksniai turi įtakos priimant sprendimą, beveik neabejoju“, – į svarstymus apie tai, kodėl Lietuva netikėtai pakeitė poziciją dėl Mercosur, leidosi E. Pranauskas.

„Politika yra skirtingų interesų derinimas. Gali būti, kad Žemės ūkio ministerija yra spaudžiama kitų Vyriausybės ministrų, kurie pritaria sutarčiai matydami, kad didžioji dalis verslų, ne žemės ūkio sektoriaus, tam irgi pritaria matydamos galimybes praplėsti rinkas“, – savo spėjimą pateikė ir LŪS pirmininkas R. Juknevičius.

Apie galimą politinį spaudimą svarstė ir A. Svitojus. „Atrodo, kad pasiduodama tam tikram politiniam spaudimui, norint kažkam įtikti, bet nepaisoma savo žmonių ir jų poreikių. Jeigu iškeliauja tam tikras dokumentas, jis bent jau turėtų būti derinamas su to sektoriaus atstovais. Ir tai kartojasi ne pirmą kartą. Tai nuteikia nepozityviai“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.

Kompensacijų apsauga – blefas?

„Apsaugos, kompensacinės priemonės yra blefas“, – tiesiai šviesiai rėžė J. Vilionis. Tuo, kad ES pristatytos kompensacinės apsaugos priemonės veiktų stipriai abejojo ir R. Juknevičius.

„Tad pagrindinis akcentas politikams iš mūsų pusės būtų reguliuoti rinką ir atlyginti nuostolius, jeigu ji pati negebės sureguliuoti. Sąlygos nustatytos aiškios, yra paskirta pinigų. Bet mes aiškiai suvokiame, kad pinigų trūksta viskam, todėl tikėtis, kad kompensacinis mechanizmas galėtų realius nuostolius kompensuoti, sunku patikėti. Juo labiau yra įdėta konkreti suma – 6 mlrd. Eur, kurie paskirti visoms ES narėms 6 metų laikotarpiui – matematika aiški“, – pažymėjo LŪS pirmininkas.

Visgi kompensacijos atsiradus rinkos disbalansui yra lyg paskutinis šiaudas ūkininkams, jeigu ES galutinai patvirtins Mercosur sutarties įsigaliojimą.

„Jei šis susitarimas turės neigiamų pasekmių, viskas turi būti tinkamai kompensuojama. Be to, viskas turi būti aiškiai išdėstyta juodu ant balto, kad vėliau nebūtų nesusipratimų“, – pažymėjo A. Vanagas.

Protestas Briuselyje – paskutinis ūkininkų koziris?

Visų be išimties kalbintų asociacijų vadovai patvirtino, kad jeigu ne patys, tai jų organizacijų pavaduotojai ar nariai vyks gruodžio 18 d. į visuotinį ES ūkininkų protestą Briuselyje. Tiesa, ES-Mercosur sutartis protesto akcijoje bus tik vienas iš kelių klausimų, kuriuos kelia Senojo žemyno žemdirbiai.

„Protestas Briuselyje pirmiausia vyks prieš Bendrosios žemės ūkio politikos panaikinimą. Kodėl prieš tai? Iš esmės yra nutraukiamas Bendrosios žemės ūkio politikos fondų finansavimas – nebelieka fondų, nes jiems nenumatyta finansavimo. O šie fondai yra numatyti sutartyje dėl ES veikimo. Kas yra politika be finansavimo? Ko gero, niekas“, – pažymėjo E. Pranauskas.

„Šis protestas – paskutinių kozirių išmetimas derybose su politikais. Ar tai pakeis situaciją? Neįmanoma atsakyti. Tačiau tai rodo Europos ūkininkų nusiteikimą kovoti iki galo, bet ar tai gali garantuoti rezultatą – tikrai nežinau“, – mintimis apie protestą dalijosi R. Juknevičius.

Kodėl protesto nebuvo Lietuvoje?

„Didesnio protesto gal ir nebuvo, bet tai nereiškia, kad šia tema nebuvo kalbama su politikais. Po kelių sėkmingų protestų atsirado klaidinga nuomonė, kad tik tokiu būdu galima formuoti žemės ūkio politiką. Vis tik protestas yra paskutinė lemiama kozirinė korta – po jo, tai, kaip dar būtų galima paveikti politikus ir visuomenę, nelieka kitų dalykų. Nebent įstatymus laužančios nepaklusnumo akcijos... Bet argi tai išeitis“, – situaciją, kodėl Lietuvos ūkininkai mūsų šalyje dėl ES-Mercosur nepasisakė aštriau, nušvietė LŪS pirmininkas. Susitarti, kalbėti ir derėtis civilizuotai tikėjosi ir LGAA pirmininkas.

A. Svitojus pažymėjo, kad protestuoti nebuvo dėl ko, nes buvo aiškiai su Vyriausybe sutarta ES-Mercosur sutarties nepalaikyti. „Galiausiai priimtas sprendimas pritarti Mercosur tapo akibrokštu“, – užbaigė ŽŪR pirmininkas.