EK tyrimas: be BŽŪP Europa rizikuotų ūkininkų pajamomis ir aplinkos kokybe

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniu direktoratu (DG AGRI) pristatė naują strateginį tyrimą – „2040 m. scenarijus: bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) scenarijų analizė“ (The 2040 Scenario – A study on CAP futures).

Tyrimo tikslas – įvertinti, kaip skirtingi politikos pasirinkimai gali paveikti Europos žemės ūkį, aplinką ir ūkininkų pajamas iki 2040 metų, bei padėti formuoti ilgalaikę viziją po 2034 m., kai baigsis dabartinis BŽŪP programavimo laikotarpis.

Trys galimos žemės ūkio ateities kryptys

JRC tyrime modeliuojami trys skirtingi scenarijai:

• „Prod&Inv“ (Produktyvumas ir investicijos) – kai pagrindinis dėmesys skiriamas konkurencingumui, technologijų plėtrai ir rinkų stiprinimui.
•  „Env&Clim“ (Aplinka ir klimatas) – kai prioritetu tampa biologinės įvairovės išsaugojimas, emisijų mažinimas ir klimato tikslų įgyvendinimas.
•  „NoCAP“ (Be BŽŪP) – kai Bendra žemės ūkio politika visai panaikinama, o valstybės narės savarankiškai sprendžia žemės ūkio finansavimo klausimus.

Ką rodo rezultatai?

Tyrimo rezultatai aiškūs – BŽŪP išlieka kertiniu veiksniu išlaikant subalansuotą Europos žemės ūkį. Be jos, sektorių ištiktų rimti struktūriniai ir socialiniai iššūkiai:

• ūkininkų pajamos mažėtų, ypač mažesniuose ir periferiniuose regionuose;
• didėtų socialiniai ir regioniniai skirtumai;
• aplinkos būklė blogėtų, nes rinkos spaudimas skatintų intensyvinti gamybą be tvarumo reikalavimų.

Tuo tarpu „Prod&Inv“ scenarijus, nors ir didintų produktyvumą bei konkurencingumą, sukeltų taršos, azoto pertekliaus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų augimą.
Scenarijus „Env&Clim“ gerintų dirvožemio ir vandens kokybę, mažintų emisijas, bet kartu galėtų lemti mažesnį derlių, aukštesnes kainas ir didesnę priklausomybę nuo importo.

Tarp produktyvumo ir tvarumo – būtinas kompromisas

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vienas iš didžiausių iššūkių – balansas tarp ekonominės ir ekologinės politikos tikslų.„Tvarumas ir produktyvumas nėra vienas kitam priešiški, tačiau be gerai subalansuotos politikos tarp jų visada išlieka įtampa,“ – teigiama ataskaitoje.

Būtent todėl, anot ekspertų, ateities BŽŪP turės būti lankstesnė, labiau pritaikyta regionų specifikai, kad kiekviena valstybė galėtų derinti savo ekonominius ir aplinkosauginius prioritetus.

Ekspertų įžvalgos: trys tikslai – viena politika

JRC tyrimo išvada pabrėžia, jog būsima Bendra žemės ūkio politika turi siekti trijų strateginių tikslų vienu metu:

Užtikrinti stabilias ūkininkų pajamas ir kartų atsinaujinimą;
Saugoti aplinką ir biologinę įvairovę, mažinant emisijas ir perteklinius taršos rodiklius;
Stiprinti kaimo bendruomenes, išlaikant socialinį bei ekonominį gyvybingumą regionuose.

Tai reiškia, kad būsimos reformos turės būti integruotos, jungiančios tiek ekonominius, tiek aplinkosauginius, tiek socialinius aspektus – nuo paramos ūkininkams iki inovacijų skatinimo, vietos bendruomenių stiprinimo ir rinkos stabilizavimo priemonių.

Ką tai reiškia Lietuvai

Lietuvai, kaip ir daugumai Vidurio bei Šiaurės Europos šalių, šis tyrimas yra signalas, kad BŽŪP išlieka gyvybiškai svarbi nacionalinio žemės ūkio stabilumui.
Be tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai, regionai, turintys mažesnį žemės ūkio produktyvumą, galėtų prarasti konkurencingumą, o socialiniai skirtumai – didėti.

Todėl Lietuvos valdžios institucijoms ir savivaldos organizacijoms teks aktyviai dalyvauti naujos kartos BŽŪP formavime po 2034 m., kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp ūkininkų ekonomikos ir aplinkosauginių įsipareigojimų.

Europos Komisijos JRC tyrimas dar kartą parodo, kad Bendra žemės ūkio politika yra ne tik finansinė priemonė, bet ir strateginis Europos kaimo stabilumo ramstis. Ateities sprendimai turi būti paremti įrodymais, duomenimis ir dialogu su ūkininkais, kad Europa išliktų tiek produktyvi, tiek tvari.