I. Hofmanas neatmeta, jog teks koreguoti GPM lengvatą ūkininkams: kalbėkime ir diskutuokime

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sutinka, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms. Ministras neatmeta, jog diskusijos dėl ūkininkams taikomo mokestinio režimo koregavimo turėtų vykti, tačiau laikosi pozicijos, kad mokesčiai negali daryti žalos jo prižiūrimam sektoriui.

„Tegul vyksta tos diskusijos dėl GPM – kalbėkime ir diskutuokime. Aš visada laikausi pozicijos, kad ir kokie bebūtų mokesčiai, jie neturi padaryti žalos mūsų, žemės ūkio sektoriui, kuris ir taip prastai konkuruoja Europos Sąjungoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Tiesa, visiškai sutinku, kad lengvata turėtų būti taikoma tik pajamoms, kurios uždirbamos iš žemės ūkio veiklos“, – teigė jis.

Anot žemės ūkio ministro, dabar Seime priimta GPM lengvata ūkininkams gali kainuoti iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto.

„Dabar nepasakysiu tiksliai, bet lengvata dėl pastumtos GPM lengvatos ribos gali kainuoti iki 10 mln. eurų“, – teigė I. Hofmanas.

Vyriausybės nario manymu, kalbant apie mokestines korekcijas ūkininkams, reikėtų atsižvelgti ne tik į GPM, bet ir į „Sodrai“ mokamus mokesčius, kurie, jo teigimu, neproporcingai paveikia vidutinius ūkius.

„Tiek GPM, tiek „Sodros“ mokesčius, kuriuos abu žemdirbiai moka nuo apmokestinamųjų pajamų, reiktų vertinti kartu. Manau, kad reikėtų žiūrėti, kaip įvesti daugiau teisingumo į mokesčių sistemą. Manau, kad mokesčiai negali daryti neproporcingos žalos vidutiniams ūkiams, kurie yra produktyviausi. Visos kitos diskusijos galimos – reikia daryti analizes ir kalbėti. Visi variantai galimi, bet tai turi būti subalansuota“, – reziumavo I. Hofmanas.

R. Šadžius dar negali pasakyti, kiek lengvata kainuos: pataisa sukėlė sumaištį

Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigė negalintis pasakyti, koks bus GPM lengvatos ūkininkams fiskalinis efektas, kol nėra atlikta analizė. Jis teigė, jog paskutiniame etape priimta pataisa buvo „emocinga“ ir Finansų ministerijoje sukėlė sumaištį.

„Kol kas negaliu pasakyti. Mums reikėtų išanalizuoti, kaip ta emocingai paskutinėje stadijoje priimta GPM įstatymo pataisa galėtų būti taikoma. Tik po to būtų galima vertinti bet kokį fiskalinį efektą“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Šadžius.

„Pataisa tikrai sukėlė tam tikros sumaišties tarp Finansų ministerijos specialistų ir teisininkų. Mes šiuo metu analizuojame, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma ir matysime ateityje, ar ją reikia koreguoti“, – aiškino finansų ministras.

ELTA primena, kad Seimas pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Ūkininkams taikant lengvatinį mokesčio režimą, jų pajamos bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Pagal Vyriausybės projektą, 20 proc. bus apmokestintos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. 

Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.