Vertingos edukacijos – pažintis su lietuvių tradicijomis ir amatais

Lietuviškas paveldas gyvas tol, kol jį pažįsta ir puoselėja jaunoji karta. Tuo įsitikino Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos mokiniai, kurie dalyvavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotose edukacijose ir degustacijose, supažindinančiose su lietuvių liaudies tradicijomis, amatais ir tautiniu kulinariniu paveldu.

Mokinius lydėjo lietuvių kalbos mokytoja Vilma Šegždienė, vadovaujanti neformaliojo švietimo būreliui „Etnokultūra“. Jaunieji etnokultūros entuziastai dalyvavo trijose teminėse veiklose – bičių produktų pažinimo, kūčiukų kepimo ir lietuviškų juostų rišimo.

Bičių pasaulis ir vaško žvakių liejimas

Edukacijoje, kurią vedė bitininkystės konsultantas Juozas Jankauskas, vaikai iš arčiau susipažino su bitininkystės paslaptimis. Edukatorius pristatė išmanųjį avilį, papasakojo apie bičių darbštumą ir produktus, kuriuos jos dovanoja žmogui.

 „Bitės – mūsų ekosistemos pamatas. Jos ne tik gamina medų, bet ir vašką, propolį, bičių pienelį. Suprasti šį pasaulį – tai suprasti darną tarp žmogaus ir gamtos“, – sakė bitininkas ekspertas J. Jankauskas.

Vaikai dalyvavo praktinėse dirbtuvėse – liejo žvakes iš bičių vaško, ragavo skirtingų rūšių medų, sužinojo apie bičių produktų naudą sveikatai.

Kūčiukų kepimo tradicija – nuo senųjų papročių iki šių dienų

Kita edukacija buvo skirta lietuvių tautinio kulinarinio paveldo pažinimui. ŽŪR edukatorė Gintarė Naskauskė pristatė kūčiukus – vieną seniausių šventinių kepinių, minimą dar XIX a. etnografiniuose šaltiniuose.

„Kūčiukai – tai mažoji duonelė, simbolizuojanti bendrystę, padėką žemei ir žmogui. Ši tradicija perduodama iš kartos į kartą ir išlieka mūsų tautinės tapatybės dalimi“, – pabrėžė G. Naskauskė.

Edukacijos metu mokiniai minkė tešlą, formavo kūčiukus, kepė ir ragavo, o kartu išgirdo įdomybių apie regioninius pavadinimus – Aukštaitijoje jie vadinami kūčiukais, Žemaitijoje – šližikais, o Dzūkijoje į tešlą dedama aguonų ar medaus.

Juostos, kurios jungia kartas

Trečioji edukacija – tautinių juostų rišimas – sužavėjo ne tik mergaites, bet ir berniukus. Tradicinių amatų meistrė Vilija Ratautienė papasakojo, kad vytinių juostų menas pasaulyje gyvuoja jau apie 6 tūkstančius metų, o Lietuvoje žinomas nuo V amžiaus.

„Juostos ne tik puošė žmones, bet ir turėjo simbolinę reikšmę – jos saugojo nuo blogio, lydėjo per visas žmogaus gyvenimo apeigas. Šiandien jos tampa nuoširdžia dovana artimajam – draugystės ir pagarbos ženklu“, – kalbėjo meistrė V. Ratautienė.

Mokiniai patys pynė spalvotas juostas, mokėsi derinti raštus ir džiaugėsi savo kūriniais. „Valio, atradau naują pomėgį!“ – džiaugsmingai sušuko viena dalyvė Viltė.

Etnokultūra – tautinės tapatybės pamatas

Mokytoja Vilma Šegždienė džiaugiasi, kad edukacijos praturtina mokinių žinias ir skatina domėtis tautos šaknimis.

„Šie užsiėmimai – tai gyva pamoka apie pagarbą tradicijai ir žmogaus kūrybiškumą. Džiugu matyti, kaip vaikai atranda ryšį su savo tautos kultūra. O kai jie dar ir pasiekia rezultatų – kaip mūsų mokinė Vesta Gailiūtė, pelniusi 3 vietą Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiadoje, – tai didžiausias įvertinimas“, – sakė mokytoja.

Raseinių rajono Ariogalos gimnazija vykdo projektą „Po tėviškės dangum”, finansuojamą Raseinių rajono savivaldybės, kurį bendradarbiaudama su kitais pedagogais, parengė V.Šiugždienė.

Tautinio paveldo pažinimas ir skanūs įspūdžiai

Po kūrybingų užsiėmimų mokiniai vaišinosi „Žemaitijos pieno“ gaminiais – varškės sūreliais, jogurtais ir kastiniu. „Žemaitijos pienas“ – socialiai atsakinga įmonė, prisidedanti prie ŽŪR edukacinių veiklų ir remianti projektus, kurie ugdo vaikų supratimą apie lietuvišką maistą, vietos gamintojus ir tradicinius produktus.

Ši parama leidžia jaunajai kartai ne tik pažinti tautinį paveldą, bet ir paragauti tikro, Lietuvoje pagaminto maisto, kuris yra mūsų kultūros dalis.

Kvietimas dalyvauti edukacijose ir degustacijose

Žemės ūkio rūmai kviečia mokyklas, bendruomenes, šeimas ir visus smalsius kultūros mylėtojus dalyvauti tautinių amatų ir kulinarinio paveldo edukacijose bei degustacijose, kurias veda patyrę amatininkai, konsultantai ir tradicinių amatų meistrai.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių patirtų gyvosios tradicijos džiaugsmą. Šios edukacijos – tai kelionė į mūsų tautos šaknis, kur kiekvienas gali prisiliesti prie senųjų amatų ir pasigaminti kažką savo rankomis“, – sako Gintarė Naskauskė.

Edukacijų temos apima bitininkystę, duonos ir pyrago kepimą, žvakių liejimą, audimą, siuvinėjimą, tautinių juostų pynimą, kulinarinio paveldo patiekalų gamybą bei degustacijas. Informacija apie edukacijas skelbiama:https://www.madebylithuanians.com/edukacijos