Lietuvos ūkininkių draugija (LŪD) įgyvendino projektą „Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos realijos ir perspektyvos, skatinant kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimą ir įtrauktį į informacijos ir žinių sklaidos procesus kaimo vietovėse” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles ir 8 šalies apskrityse pakvietė LŪD nares į seminarų ciklą „Socialinis dialogas: kaimo plėtros dalyvių sutelktumo ir bendradarbiavimo skatinimas, siekiant KPP kokybiško įgyvendinimo. gerieji KPP pavyzdžiai“.

„Dėkoju visiems, kurie padėjo organizuoti ir viešinti renginius, kurie aktyviai dalyvavo diskusijose ir darbo grupėse, entuziastingai ir kryptingai modeliavo ateities kaimo perspektyvas, dalijosi geriausiais KPP pavyzdžiais ir jų rezultatais, puošė renginius kultūrinėmis ir meninėmis programomis, istorinėmis edukacijomis, tautinio paveldo gėrybėmis ir pan. Kiekvieno indėlis yra reikšmingas, viešinant gerąją KPP patirtį ir puoselėjant bendradarbiavimo kultūrą kaime. Seminaruose daug kalbėjome apie socialinį dialogą ir bendradarbiavimo reikšmę kaimo gyvybingumui užtikrinti. LŪD narės dalinosi mintimis apie moters vaidmenį formuojant kaimo plėtros politiką ir savivaldos organizacijų svarbą. Svarbu ir tai, kad LŪD narės, besidalindamos gerosiomis KPP patirtimis, skleidė ir pagrindinę LŪD misiją – stiprios moters socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Tikiuosi, kad į LŪD renginius susirinkusios moterys įsilies ir į LŪD narių gretas ir mūsų ratas dar prasiplės. Nuoširdžiai dėkoju visoms LŪD narėms, kurios aktyviai ne tik dalyvavo organizuojamuose seminaruose, bet ir padėjo organizaciniuose klausimuose: Laimutė Saviščevienė, Vilma Kasnauskienė, Danutė Kunčienė, Svetlana Vagnorienė, Lina Petrėnienė, Regina Skemundrienė, Rima Gatautienė, Birutė Ramanauskienė, Genovaitė Viskontaitė, Anatolijus Lesnickas, Gražina Petrošienė, Marija Striaukienė, Ligita Guldupienė, Vaida Norkienė, Viktorija Dūdonienė, Elžbieta Karaliūnaitė, Vilma Dainienė. Už bendradarbiavimą dėkoju Lietuvos žemės ūkio rūmams, Valstiečių laikraščiui, Šilalės laikraščiui „Artojas“, Vištyčio seniūnijos fb profiliui, Aina.lt buvo mano atrama visuose renginiuose“, – sako LŪD pirmininkė A. Pabedinskienė.

Seminaruose diskutuota apie bendradarbiavimo svarbą, siekiant bendrųjų tikslų kaime. Taip pat dalintasi patirtimis, kaip kiekvienas gali prisidėti prie kaimo gerovės kūrimo, kurios iniciatyvos turi tęstinumą, o kurios neturi ateities. Seminarų dalyviai identifikavo pagrindines problemas dėl kurių vyksta lėtas kaimų atsigavimas: senėjanti ir mažėjanti populiacija, kaimo gyventojų aktyvumo stygius, įgyvendinant naujas ir senas idėjas ir pan. Diskusijose dalyviai įvardijo, kad ten, kur stipresnės bendruomenės ir aktyvesni gyventojai, ten vyksta nuolatinis socialinis dialogas ir bendradarbiavimas, įgyvendinant įvairias kultūrines, socialines ar edukacines veiklas.

„Seminare, kuriame dalyvavau, ne viena dalyvė įvardijo, kad socialinis dialogas ir bendradarbiavimas skatina kaimo bendruomenę, kurioje yra ūkininkai, švietimo, sveikatos, menų ir kultūros srityje dirbantys gyventojai, o jų bendros veiklos kuria modernų ir patrauklų kaimo įvaizdį. Smagu, kad seminare dalyvavo ilgametės LŪD narės: Marija, Nijolė, Regina, kurios pasidalijo savo patirtimis ir ateities įžvalgomis. Džiugu, kad seminare dalyvavo ir jaunos moterys, kurios mato prasmę prisijungti prie LŪD ir savo iniciatyvomis bei veiklomis prisidėti prie kaimo plėtros politikos formavimo tose teritorijose, kuriose jos gyvena. Manau, kad kartų bendradarbiavimas – yra pamatas kaimo gyvybingumui auginti, o lyderystė – įrankis bendradarbiavimo idėjoms įgyvendinti, todėl manau, kad dalyvavimas bet kurioje veikloje yra puikus būdas prisidėti prie mūsų kaimo gyvybingumo“, – sako seminare dalyvavusi ilgametė LŪD narė Laima.

Seminare – diskusijoje, kuri vyko Marijampolės apskrityje, Vištyčio seniūnijoje, dalyvavo gausus būrys Vištyčio gyventojų ir svečių iš kitų seniūnijų. Dalyviai atstovavo labai įvairias kaimo plėtros politikos formavimo grupes nuo seniūno, Vilkaviškio tarybos nario iki socialinių ir kultūros darbuotojų, jaunųjų ūkininkių. Seminare vyko ne tik diskusijos apie socialinio dialogo svarbą tarp kaime gyvenančių žmonių, bet buvo dalijamasi geraisiais KPP ir tinklaveikos kūrimo pavyzdžiais mažosiose teritorijose. Seminaro dalyviai aplankė Meno galeriją „Švytinti žemė“. Tai unikalus projektas, kurio idėja gimė vištytiečių Irenos Kačkauskienės ir jos sūnaus Martyno kūrybinių ieškojimų kelyje. Tai puikus pavyzdys, kaip vietos gyventojų iniciatyvumo, kūrybiškumo ir atkaklumo dėka atsirado meninis objektas, kuris ne tik viešina Vištyčio seniūniją, bet kuria tinklaveiką tarp gyventojų, seniūnijos administracijos, Vilkaviškio turizmo centro, Regioninio parko, FB bendruomenės ir t.t. Galerijos savininkė p. Irena paminėjo ir tai, kad organizuoja edukacijas, kurios kuria tam tikrą tinklaveiką tarp įvairių socialinių grupių, kuri stiprina kaimo kultūrinius ir socialinius pamatus, kuria kaimo patrauklumą.

Jaunoji ūkininkė iš Bagotosios miestelio (Kazlų Rūdos sav.) Viktorija Dūdonienė pristatė savo įvairiaplanį smidrų, moliūgų, česnakų ūkį „Daržo bitės“. Viktorija papasakoja apie savo naujas iniciatyvas, apie tai, kaip jai pavyko suburti šešias moteris iš Kazlų Rūdos savivaldybės bendrystei, įgyvendinant edukacines idėjas apie gyvenimo grožį kaime, apie kulinarines galimybes iš savo užaugintų gėrybių, apie poreikį bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant savo tikslų įgyvendinimo ir kaimo klestėjimo. Viktorija su šeima dalyvauja ir „Atviros dienos kaime 2024“, „Vėlyvi sekmadienio pusryčiai“, „Gėlės akyse – vėjas plaukuose“ ir kitose iniciatyvose kaime.

Pagrindinės seminaro įžvalgos kaimo plėtros kontekste vietos lygmeniu: rezultatyvus socialinis dialogas galimas tik tada, kai visi vieni kitus gerbia ir girdi; tinklaveikos sėkmė priklauso nuo keitimosi informacija, tarpusavio motyvacija ir bendro tikslo turėjimu; dalyvaujant kaimo plėtros politikos formavime, svarbus lyderystės vaidmuo ir atsakomybių pasiskirstymas; socialiniame dialoge dėl kaimo socialinės, ekonominės, kultūrinės gerovės – pralaimėtojų negali būti.
Lietuvos ūkininkių draugija, turėdama ilgalaikes bendrystės puoselėjimo ir lyderystės tradicijas, seminarų ciklo pagalba Lietuvos apskrityse prisideda prie pagrindinio projekto tikslo – skatinti kaimo plėtros dalyvių didesnę įtrauktį ir bendradarbiavimą kaimo plėtros politikos procesuose teritoriniu principu, pasitelkiant geruosius Bendrosios žemės ūkio politikos bendradarbiavimo, komunikavimo, verslų kūrimo pavyzdžius ir pasinaudojant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) paramos galimybėmis.