Žemdirbių atstovai: „Mercosur“ didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją Europoje

Jei Europos Sąjunga (ES) pasirašytų susitarimą dėl laisvos prekybos su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“, tai didintų maisto tiekimo grandinių koncentraciją tarp stambiųjų Europos žemės ūkio struktūrų, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus.

Pasak jo, norint didinti nacionalinio žemės ūkio apsaugą, reikia kurti trumpąsias kokybiško maisto tiekimo grandines tarp gamintojo ir vartotojo.

„Mūsų trumpos grandinės niekaip nejuda, nes ateina oligarchinės struktūros, (…) matome, kas daroma kitose valstybėse – Australijoje, Amerikoje, milijonus hektarų turi vienas žmogus, kuris nori kaip monopolis perimti visą maitinimo grandinę. Dideli prekybos centrai ne tik pardavinėja, jie jau perdirba maistą, jie nori valdyti ir gamybos grandį“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Svitojus.

„Vienas žmogus Europoje gali valdyti 100 mln. žmonių maisto grandinę, tai šitie klausimai Europoje labai stipriai keliami tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek politiniame visos Europos lygmenyje“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Svitojaus, Europos šalys nėra tikros, kad iš Pietų Amerikos atkeliaujanti žemės ūkio produkcija bus kokybiška, užtikrins klimato kaitos tikslus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas taip pat sakė, kad šiuo metu Lietuvoje jau dominuoja stambūs ūkiai.

„Šiandien matome statistiką, kuri yra liūdinannti, jaunųjų ūkininkų skaičius drastiškai mažėja – nuo įstojimo į ES, virš 50 proc. jaunųjų ūkininkų yra sumažėję. Šiandien toks, koks žemės ūkis yra, jis nėra patrauklus, įtraukiantis jaunus perspektyvius ūkininkus“, – teigė jis.

„Jeigu mes dar į Europą įsileisime Pietų Amerikos šalis, kur tikrai dešimtatūkstantiniai plotai yra vienose rankose, jaunieji ūkininkai nematys perspektyvų, bus apskritai atimta motyvacija kažką daryti“, – teigė V. Buivydas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Bronis Ropė teigė, kad „Mercosur“ sutarties pasirašymui parlamentas nepritaria, turi pastabų dėl numatytų nepakankamų prekybos kontrolės mechanizmų.

„Manau yra didžiausias nerimas – aišku, reikia prekiauti, reikia sudaryti sąlygas, bet iš tos prekybos turi visi gauti naudą, ne tik kažkokia atskira grupė, atskiras sluoksnis. (…) Apsaugos mechanizmas manau ir kelia dabar didžiausią nerimą“, – LRT radijui sakė Seimo narys.

Pasak jo, numatyta, kad kompensacijos žemdirbiams mechanizmas įsijungs tuo atveju, jei po sutarties pasirašymo 10 proc. kris gamybos apimtys ir produkcijos kainos.

„Kalba eina apie 6,5 mlrd. eurų, kad numatytas rezervo fondas turėtų bent jau didžiąją dalį padengti, bet tiksliau ar konkrečiau nėra išaiškinta“, – kalbėjo B. Ropė.

ELTA skelbė, kad praėjusią savaitę ES atidėjo laisvosios prekybos susitarimo su Brazilija, Argentina, Urugvajumi bei Paragvajumi pasirašymą iki sausio mėnesio.

Laisvasis prekybos susitarimas su „Mercosur“ šalimis buvo rengiamas daugiau nei 25 metus ir dabar vertinamas prieštaringai – nors juo siekiama paskatinti prekybą tarp ekonominių blokų, tačiau kai kurios didžiosios ES šalys, tarp jų Prancūzija, Lenkija ir Italija, jį vertina kritiškai.

Praėjusią savaitę Briuselyje vyko tūkstantiniai prieš „Mercosur“ susitarimą, proteste dalyvavo ir Lietuvos žemdirbiai.

Ūkininkai kritikuoja susitarimą, nes baiminasi neproporcingos konkurencijos dėl pigaus importo, nerimauja, kad ateityje gali gauti mažiau lėšų iš ES biudžeto.

Planuojama naujoji laisvosios prekybos zona tarp ES ir daugiau kaip 700 mln. gyventojų turinčių „Mercosur“ bloko valstybių, Europos Komisijos duomenimis, būtų didžiausia tokia pasaulyje.