Dideli temperatūrų svyravimai silpnina medžius. Jie tampa mažiau atsparūs grybinėms ligoms, vėjams, kenkėjams, lėčiau auga ar net žūsta. Labiau pažeidžiami pamiškių ir palaukių medžiai. Durpingose ir drėgnesnėse dirvose staigus įšalas gali iškilnoti miško želdinius ir medelių sodinukus bei sėjinukus medelynuose.

2023 m. pradžioje Lietuvoje stebimas šiam metų laikui labai neįprastas atšilimas. Sausio 1-2 dienomis temperatūra pakilo virš 10 laipsnių, labiausiai – Lietuvos pietvakariuose. Žiemą tokia oro temperatūra gali prilygti vasaros metu stojusiems stipriems karščiams. Po anomaliai šiltų orų jau sausio 6-8 dienomis laukiama staigaus atvėsimo banga, Rytų Lietuvoje net iki 20 laipsnių šalčio.

Tai turi reikšmingą įtaką miško sanitarinei būklei. Puraus sniego danga, iškritusi 2022 m. gruodį ant menkai įšalusios žemės, sudarė sąlygas pašalui atitirpti. Ant pušelių spyglių po storu sniego užklotu galėjo vystytis spygliakrites ir šutimą sukeliančių grybinių ligų sukėlėjai ir juos infekuoti. Po to sekęs neįprastai šiltų ir drėgnų dienų periodas dar labiau pagerino sąlygas plisti spyglių ligoms.

Spygliakritės ir iššutimas pažeidžia jaunas pušeles. Pažeisti spygliai ruduoja, nudžiūva ir per anksti nukrenta. Spyglių netekę medeliai skursta, o silpniausi gali nudžiūti. Pušų spyglių ligos labiausiai pavojingos miško medelynuose ir jaunuose želdiniuose. Miško želdiniuose ilgai besilaikanti sniego danga palanki juose koncentruotis pelėnams. Tuomet šie graužikai gali intensyviau pagraužti sniegu užklotų medelių stiebelių, šakelių ir pašaknio žievę, nugraužti pumpurus.

Dėl staigaus atvėsimo gali atsirasti ir išilginiai medžių kamienų medienos įtrūkimai. Liaudiškai toks pažeidimas vadinamas žiemospirgiu. Nuo šalčio labiau gali įtrūkti lygią ploną žievę turintys medžiai, pavyzdžiui, klevai arba kietmedžiai, pavyzdžiui, ąžuolai.

Nuo iškilnojimo labiau nukenčia praeitą rudenį pasodinti ir persodinti medeliai. Staigius orų pokyčius dažnai lydi gūsingi vėjai, vėtros. Įšalo netekusi ir įmirkusi dirva sudaro sąlygas atsirasti didesniam vėjavartų kiekiui. Labiausiai vėjui neatsparios eglės, nes jų paviršinės šaknys lengvai išraunamos iš šlapios atitirpusios dirvos.

Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją