Labanoro regioniniame parke rasta nauja Lietuvai grybų rūšis!
Parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad už šį atradimą galima padėkoti ne tik jam, bet ir iNaturalista. org puslapiui, praneša Aukštaitijos nacionalinis parkas.
Andrejus nusistatė tikslą, kasdien į šį puslapį įkelti bent vieną gamtos nuotrauką. Šio grybo vaizdas sulaukė dr. Jurgos Motiejūnaitės dėmesio, kuri yra Gamtos tyrimų centro mokslininkė, lichenologė, knygų apie Lietuvos kerpes autorė. Ji iš karto įtarė, kad tai gali būti jos ilgai ieškota rūšis, kuri auga tik ant drebulių ir tuopų, ir paprašė į institutą pristatyti pavyzdį, skelbia Aukštaitijos nacionalinis parkas.
Įsižiūrėjus į medžių šakas, kamienus, ant jų galima rasti vos matomų, 1 – 3 mm aukščio, smeigtukų. Tai miniatiūrinės kerpės ir joms artimi grybai, kurie formuoja į smeigtukus panašius vaisiakūnius, vadinamus apoteciais. Kerpės gali būti kuo įvairiausių spalvų, o „smeigtukus“ išauginantys su jomis susiję grybai yra juodi ar tamsiai rudi ir tarpusavyje labai panašūs, bet išsiskiria tuo, kad gana specializuoti ir aptinkami tik ant tam tikrų genčių medžių. Vieną tokią mūsų parko biologas Andrejus Gaidamavičius aptiko ant balzaminės tuopos ir, kaip vėliau paaiškėjo, surado naują Lietuvai grybų rūšį.
„Pasisekė, kaip aklai vištai grūdą rasti, – savo atradimu dalijasi Andrejus ir tęsia, – tiesiog atvažiavau pas pusbrolį į pirtį Mozūriškės kaime. Prie pirties auga balzaminių tuopų gojelis. Kadangi tuo metu buvau pradėjęs visus gamtos stebėjimus registruoti iNaturalist.org puslapyje, pagalvojau, kad reikia nufotografuoti ir šias tuopas, nes jų savo rūšių sąraše dar neturėjau. Prie šių žemaūgių, kvepiančių balzaminių tuopų visa mano vaikystė prabėgo, nes čia buvo mano močiutės sodyba. Daug kas kaimuose balzaminę tuopą sodino, mėgo ją ne tik už gydančius pumpurus, nuo kurių bitės renka dervas pikiui gaminti, bet ir už nuostabias vantas pirčiai. Tad nufotografavau balzaminės tuopos šakelę ir tik namo grįžęs kompiuterio ekrane pastebėjau, kad tai ne vienas organizmas, o du. Įkėliau šią nuotrauką į iNaturalist.org ir iš karto sulaukiau dėmesio iš dr. Jurgos Motiejūnaitės, kuri yra Gamtos tyrimų centro mokslininkė, lichenologė, knygų apie Lietuvos kerpes autorė. Ji iš karto įtarė, kad tai gali būti jos ilgai ieškota rūšis, kuri auga tik ant drebulių ir tuopų, ir paprašė į institutą pristatyti pavyzdį“.
Į Gamtos tyrimų centro Botanikos institutą atvežus minėtos kerpės pavyzdį, dr. Jurga Motiejūnaitė parko biologui padovanojo Lietuvos grybų rūšių sąvadą, kurį visai neseniai išleido kartu su kolegomis ir pasakė, kad ši knyga, ko gero, jau paseno, jei pasitvirtins, kad atvežiau rūšį, kurios leidinyje dar nėra.
Analizė mikroskopu patvirtino: Labanoro regioniniame parke ant balzaminės tuopos rasta nauja Lietuvai grybų rūšis Phaeocalicium populneum (lietuviško pavadinimo dar neturi).
Šio atradimo nebūtų buvę, jei nuotrauka nebūtų paviešinta iNaturalist.org puslapyje. Šis puslapis labai populiarus visame pasaulyje (yra ir to paties pavadinimo programėlė) ir, galima sakyti, yra gamtininkų „feisbukas“, kuriame du milijonai gamtos tyrinėtojų kasdien dalinasi savo atradimais, padeda vienas kitam identifikuoti rūšis, nes, kad ir koks būtum geras specialistas, visas rūšis vienam identifikuoti neįmanoma. Viena aktyviausių šio puslapio dalyvių yra dr. Jurga Motiejūnaitė, kuri padeda pažinti kerpes ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių gamtos tyrinėtojams. Vėliau šiuos duomenis panaudoja moksliniams tyrimams, kaip tą daro ir vis daugiau pasaulio mokslininkų, kurie, remdamiesi iNaturalist duomenimis, paskelbė jau apie 4000 mokslinių straipsnių.
Naujos grybų rūšies Phaeocalicium populneum radavietė taip pat svarbi mokslui, išplečia žinias apie šios rūšies paplitimą ir ekologiją, nes duomenų apie ją kol kas labai stinga. Ši rūšis ir kaimyninėse šalyse rasta tik po vieną ar kelis kartus. Lenkijoje ji iš naujo buvo atrasta tik po daugiau nei šimto metų, 2017-aisiais, kai prieš tai buvo žinoma vienintelė jos radavietė iš XIX amžiaus pabaigos (W.Faltynowicz, M.Dimos-Zych, 2024). Europoje Ph.populneum labiausiai paplitusi Švedijoje ir Norvegijoje, taip pat aptinkama ir Šiaurės Amerikoje.
Šis atradimas parko biologą A.Gaidamavičių paskatino ir toliau domėtis kerpėmis bei su jomis susijusiais grybai, ypač rūšimis, panašiomis į smulkius „smeigtukus“, nes kuo sunkiau pamatyti ir rasti – tuo tik įdomiau. Žiemą mažai ką galima tyrinėti, o kerpės visada prieš akis, ypač augančios ant medžių.
„Esu nusistatęs, kad kiekvieną dieną turiu padaryti bent po vieną gyvos būtybės nuotrauką ir įkelti ją į iNaturalist, – sako A.Gaidamavičius, – tik tada laikau, kad diena praėjo ne veltui. Kiekviena tokia nuotrauka vėliau sugrąžins mane į tos dienos visus prisiminimus, tarsi dienoraštis. To mane dar ilgametis Aukštaitijos nacionalinio parko biologas dr. Bronius Šablevičius išmokė. Sako, turi kiekvieną dieną parašyti bent po vieną sakinį, o jei nėra apie ką rašyti, tai parašyk bent apie orą. O mano visos nuotraukos su aprašymais. Būna, kad po darbo namo grįžtu jau sutemus, o dar neturiu nieko nufotografavęs. Tada imu prožektorių ir aplink namus pasišviesdamas ieškau kerpių, samanų – bet ko... Prie namų auga milžiniška eglė, kuri atrodė, kad nieko neturi, bet štai pašviečiu prožektoriumi, įsižiūriu ir ką gi aš matau... Smeigtukai! Net dviejų rūšių, apie kurių egzistavimą neįsivaizdavau per visus 45 metus, kiek čia gyvenu. Ir abi rūšys man naujos, iki šiol nematytos ir nepažinotos. Jurgai Motiejūnaitei tik ta viena rūšis buvo nauja, o man praktiškai visos kerpių rūšys naujos, nes anksčiau jomis specialiai nesidomėjau, ir nuo to atradimų džiaugsmas tik didesnis. Ypač, kuomet pradedi geriau pažinti aplinką, kurioje pats gyveni. Kai gyvenime tiek daug rūpesčių, o aplinkui tiek daug blogų naujienų, turi būti kažkas, kas kiekvieną dieną džiugintų, kad išlaikytum sveiką emocinę ir psichologinę pusiausvyrą“.
Daugelis nacionalinių ir regioninių parkų sudarinėja savo rūšių sąrašus. iNaturalist.org puslapis yra svarbus tam duomenų šaltinis. Tad kviečiame parko lankytojus dalintis savo gamtos nuotraukomis ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir minėtame puslapyje, kuriame mes matysime, ką ir kur aptikote. Kas žino, gal ir jūs netyčia tapsite naujos rūšies atradėjais.
Nuotraukų galerijoje pristatome visą įvairovę gyvų „smeigtukų“, kurie nepastebimai auga mūsų kiemuose, soduose, miškuose. Vien per šią žiemą Labanoro regioniniame parke ir Aukštaitijos nacionaliniame parke pavyko surasti 7 tokias rūšis.
Panašūs straipsniai
Video
