Europos vertinimu, Lietuvos miškų būklė išlieka stabili
Prieš kurį laiką Valstybinė miškų tarnyba informavo, kad 2025 metų birželio mėnesį tarptautinė miškų būklės stebėsenos programa „ICP Forests“ paskelbė naują informacinį leidinį apie Europos miškų būklę – „Forest Condition in Europe – The 2025 Assessment“. Siekiant teisingai suprasti miškų būklės pokyčius, jame atkreiptinas dėmesys į du rodiklius: medžių defoliaciją (lapų arba spyglių masės praradimą dėl nepalankių aplinkos veiksnių) ir medžių pažeidimų pokyčius.
2024 metais defoliacijos vertinimai pagal „ICP Forests“ programą atlikti 5712–oje Europinio tinklo apskaitos vienetų (barelių). Lietuvoje – 81-ame (1,4 % visų barelių). Bendras defoliacijos vertinimas parodė, kad šalyse aplink Baltijos jūrą (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje) užfiksuota mažiausiai apskaitos barelių su stipriai pažeistais ar žuvusiais medžiais (pav.).
Apie pušis ir egles – detaliau
Detaliau paanalizuosime dvi pagrindines mūsų medžių rūšis: paprastąją pušį (Pinus sylvestris) ir paprastąją eglę (Picea abies).
Per pastaruosius 20 metų Europoje labiausiai paplitusios paprastosios pušies būklė nežymiai blogėjo – medžių defoliacija padidėjo 3,7 p. p. (procentiniais punktais), o didžiausia defoliacijos reikšmė užfiksuota 2019 metais. Daugiausia pušų pažeidimų užfiksuota Čekijoje, vakarų Slovakijoje, pietryčių Prancūzijoje ir vakarų Bulgarijoje.
Lietuvoje vidutinė pušų defoliacija nežymiai sumažėjo nuo 24,9 % 2023 metais iki 24,5% 2024 metais. Tai – gera žinia ankstesniojo laikotarpio pušų defoliacijos didėjimo fone (23,7 – 24,9% 2020–2023 m.).
Paprastoji eglė yra antra pagal dažnumą spygliuočių rūšis tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Ji paplitusi nuo Skandinavijos iki šiaurės Italijos ir nuo šiaurės rytų Ispanijos iki Rumunijos. Bareliai su maža eglių defoliacija užfiksuoti daugiausiai Skandinavijoje ir Balkanų regione, su aukšta defoliacija – vidurio Europoje. Apskritai per pastaruosius 20 metų Europoje eglių defoliacija išaugo beveik 5,5 p. p.
Lietuvoje eglių būklė pagerėjo 2022–2024 metais, vidutinei defoliacijai sumažėjus nuo 21,6 iki 20,3%. Tačiau, kaip ir pušų, eglių defoliacija šiuo laikotarpiu mažėjo po pastarojo 2019–2022 metų eglių būklės blogėjimo, kada vidutinis defoliacijos rodiklis didėjo nuo 19,8 iki 21,6 %.
Tendencija – gerėti
Apibendrinant, galima teigti, kad spygliuočių būklės krizė galimai traukiasi – 3 metų trukmės pušų lajų būklės (0,4 p. p. vidutinės defoliacijos didėjimas per metus) ir tokios pat trukmės eglių lajų būklės (0,6 p. p. per metus) etapas baigiasi. Aišku, jei gamta neiškrės panašių išdaigų ateityje ir tai nebus nuolatinė nuo klimato sąlygų priklausoma medžių defoliacijos pokyčių tendencija.
Lietuvos miškuose 28 % visų stebėtų medžių turėjo atpažįstamų pažeidimo simptomų. Dažniausias pažeidimo šaltinis 2011–2024 m. laikotarpiu buvo abiotiniai veiksniai (apie 8,8 % 2024 m.).
Daugiausia pažeistų medžių dalis nustatyta tarp uosių (Fraxinus excelsior - 56 %), baltalksnių (Alnus incana - 40 %), drebulių (Populus tremula - 39 %), eglių (Picea abies - 36 %), mažiausia tarp beržų (Betula sp. - 18 %) ir juodalksnių (Alnus glutinosa - 19 %).
