ES žemės ūkio politika krypsta į atsparumą: ką tai reiškia Lietuvai ir jauniesiems ūkininkams

Europos žemės ūkio politika įžengia į naują etapą, kuriame vis daugiau dėmesio skiriama ūkių atsparumui. Neformaliame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos (AGRIFISH) posėdyje eurokomisaras Christophe Hansen aiškiai įvardijo pagrindinę kryptį – stiprinti žemės ūkio sektoriaus gebėjimą atlaikyti klimato, ekonominius ir geopolitinius sukrėtimus.

Rizikų valdymas – būsimos politikos ašis

Pasak Komisijos, po 2027 metų kiekviena ES valstybė narė turės parengti nacionalinę rizikos valdymo strategiją. Tai reiškia, kad ūkininkams teks vis aktyviau naudotis: draudimo sistemomis, savitarpio pagalbos fondais, taupymo schemomis, krizių valdymo mechanizmais.

Europos Komisija kartu su Europos investicijų banku ir Pasaulio banku siekia sukurti veiksmingesnes finansines priemones bei kompensavimo sistemas nelaimių atvejais.

Kartu akcentuojama ir technologijų svarba – naudojant Copernicus duomenis bei sausros stebėsenos įrankius galima greičiau reaguoti į rizikas ir tiksliau prognozuoti nuostolius.

Jaunieji ūkininkai – didžiausio neapibrėžtumo zonoje

CEJA prezidentas Peter Meedendorp pabrėžia, kad didėjantys iššūkiai ypač stipriai veikia jaunuosius ūkininkus. Augančios sąnaudos, rinkų svyravimai ir geopolitinė įtampa kuria neapibrėžtą aplinką, kurioje sunku planuoti veiklą.

Todėl ES ragina stiprinti finansinę paramą jauniesiems ūkininkams, supaprastinti taisykles, užtikrinti stabilesnes veiklos sąlygas, plėtoti efektyvias rizikų valdymo priemones.

Lietuvos situacija: nuo teorijos prie realybės

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys Vytenis Grigas pažymi, kad Lietuvai šios diskusijos yra itin aktualios: „Lietuvos ūkininkai jau šiandien susiduria su klimato rizikomis – nuo sausrų iki liūčių, kurios tiesiogiai veikia derlių ir pajamas. Todėl rizikų valdymo sistemos nėra ateities klausimas – tai šiandienos būtinybė.“

Pasak jo, Lietuvoje dar trūksta sisteminių sprendimų: „Turime ribotai veikiančias draudimo priemones, nepakankamai išvystytus savitarpio fondus ir silpną finansinių instrumentų prieinamumą. Jei po 2027 metų ES reikalavimai griežtės, turime tam ruoštis jau dabar.“

Jauniesiems ūkininkams – dviguba našta

Vytenis Grigas taip pat atkreipia dėmesį į jaunųjų ūkininkų situaciją Lietuvoje: „Jauniesiems ūkininkams šiandien tenka didelė našta – jie turi valdyti vis didesnes rizikas. Be aiškių ir stabilių taisyklių bei finansinių instrumentų dalis jų tiesiog nesiryš likti sektoriuje.“

Anot jo, svarbiausia – stabilumas ir prognozuojamumas: „Ūkininkavimas negali būti nuolatinis eksperimentas. Jei norime kartų kaitos, turime užtikrinti, kad jauni žmonės galėtų planuoti bent 5–10 metų į priekį.“

Ką tai reiškia ūkiams?

Ateities ES žemės ūkio politika vis aiškiau formuoja naują ūkininko modelį: ūkininkas tampa rizikų valdytoju, investuotoju į technologijas, klimato kaitos prisitaikymo dalyviu, strateginio maisto saugumo grandimi.

Lietuvos ūkininkams tai reiškia, kad reikės: aktyviau naudotis draudimu, investuoti į atsparumą didinančias technologijas, prisitaikyti prie naujų finansinių instrumentų, dalyvauti formuojant nacionalines strategijas.

Sprendimai formuojami dabar

Akivaizdu, kad sprendimai, kurie šiandien aptariami ES lygiu, nulems žemės ūkio kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

CEJA veikloje aktyviai dalyvaujantis Vytenis Grigas pabrėžia, kad šios diskusijos vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir Europos jaunųjų ūkininkų lygmeniu, kur vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti rizikų valdymą, užtikrinti stabilias veiklos sąlygas ir realią paramą jaunajai kartai.

Todėl, kaip pabrėžia Vytenis Grigas, svarbiausia – aktyvus dalyvavimas: „Jeigu nedalyvausime formuojant sprendimus, turėsime prie jų tik prisitaikyti. Lietuvos žemdirbių bendruomenė turi būti girdima dabar – kol dar yra galimybė daryti įtaką.“