Degalų verslo atstovai kuro kainų krizei spręsti siūlo dalinį akcizo grąžinimą

Lietuvos energetikos, degalų ir naftos asociacijų atstovai siūlo šalies kuro kainų krizę spręsti įteisinant dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą. Verslo skaičiavimais, tokia priemonė leistų operatyviai reaguoti į kainų pokyčius rinkoje, kitų valstybių sprendimus, o į valstybės biudžetą surinkti papildomų lėšų.

„Mums reikia mechanizmo, kuris veiktų ilguoju laikotarpiu ir leistų ir krizės metu kažkaip viską suvaldyti. Taigi, siūlome priemonę, apie kurią jau ilgą laiką kalbame – dalinis degalų akcizo grąžinimo mechanizmas. Tai įrankis, kurį šiandien jau turi ir taiko 10 Europos šalių. Jei mes šiandien tokį įrankį turėtume – nebereikėtų ieškoti papildomų priemonių, nes su ja galėtume labai aiškiai problemą spręsti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Anot jos, dabar Vyriausybės priimami sprendimai yra svarbūs, tačiau jie veikia tik trumpuoju laikotarpiu ir jų įtaka kainai nėra pakankamai reikšminga.

„(Įteisinus dalinį akcizo grąžinimą – ELTA) mums nebereikėtų keisti įstatymų – valstybė lanksčiai nustatytų grąžinamo akcizo dalį, kurią galėtų grąžinti visam verslui – įskaitant ūkininkus, vežėjus ir kitoms, jautrioms visuomenės grupėms. Tai mums padėtų spręsti tranzito problemą – vežėjai būtų paskatinti degalus vėl piltis Lietuvoje, o ne Lenkijoje ir taip pildyti mūsų biudžetą, o ne Lenkijos“, – aiškino LIEPA vadovė.

Verslo atstovų teigimu, reikėtų keisti įstatymą, leidžiant valstybei spręsti, kokiai verslo grupei ir kokią dalį akcizo grąžinti, šį sprendimą sudarant galimybę koreguoti kas metų ketvirtį ar dažniau.

Degalai būtų perkami iš mažmeninių prekeivių, gautas sąskaitas faktūras reikėtų deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri užtikrintų, kad praėjus laikui dalis akcizo pajamų sugrįžtų vartotojui.

Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad Lietuvai dabar reikia ilgalaikių sprendimų, nes naftos rinką veikiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir situacija Hormuzo Sąsiauryje gali tęstis dar ilgai, o tai turėtų ilgiau išliekantį efektą Lietuvos ekonomikai.

„Vasaros sulauksime su banguotomis kainomis ir sunku tikėtis, kad jos būtų kažkokios mažesnės. (...) Nereikia turėti lūkesčių, kad viskas greit baigsis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

„Turime turėti ilgalaikius sprendimus. Tai kas dabar yra daroma yra gerai, tačiau nepakankama. (...) Gyvename regione, kur esame brangiausi su savo akcizais“, – tikino ekspertas.

Anot jo, pernai didinant akcizus Lietuva planavo surinkti papildomus 200 mln. eurų iš kuro akcizo mokesčių, tačiau vartojimas krito ir biudžetas pasipildė dvigubai mažesne suma – 100 mln. eurų.

Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Emilio Cicėno, pagal siūlymą, dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas būtų skirtas verslui, siekiant skatinti tranzitinį ir kitą transportą vėl degalus piltis Lietuvoje, o mažmeniniai vartotojai tuo metu esą laimėtų netiesiogiai.

„Dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas būtų skirtas verslui ir tranzitiniams vežėjams. (...) Mechanizmas reaguotų į aplinkinių šalių sprendimus, dalis galėtų būti didesnė ar mažesnė, priklausomai nuo to, kokia kaina yra konkurencinga“, – teigė E. Cicėnas.

„Paprasti vartotojai per šį mechanizmą galėtų laimėti netiesiogiai, kadangi valstybė gaus papildomą 100 mln. eurų ir galės tomis lėšomis disponuoti, kaip jai atrodo teisinga – gal dar labiau sumažinant kuro akcizą visiems“, – svarstė naftos produktų prekybos įmonių atstovas.

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Pagal Finansų ministerijos siūlymą, planuojama laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Tokiai priemonei jau pritarė Europos Komisija (EK).

Taip galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti maždaug šešiais centais už litrą.

Numatoma akcizų tarifus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis, todėl poveikio valstybės biudžetui pokyčiai neturėtų.

Be to, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų. Lietuva jau atlaisvino dalį savo nacionalinių kuro atsargų – į rinką išleista 80 tūkst. tonų kuro, taip siekiant daryti poveikį degalų kainoms.

Tarp kitų Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, taip pat numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos.

Taip pat nuspręsta, kad nuo balandžio iki gegužės pabaigos traukinių bilietai bus parduodami 50 proc. pigiau.