Milijoniniai kyšiai ir ministro padidinta alga: kas iš tiesų „viršijo lūkesčius“ VAT skandale?

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tęsiant didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT), žvilgsniai krypsta ir į žemės ūkio ministrą Andrių Palionį. Pastarasis pernai lapkritį padidino algą tuometiniam VAT vadovui Jurijui Kornijenko kaip „viršijusį lūkesčius“. Maždaug po mėnesio J. Kornijenko iškilo precedento neturinčio korupcijos tyrimo epicentre.

Precedento neturėję kyšiai, atlikta 100 kratų

 „Agrobitė“ primena, kad pernai gruodžio 11-ąją, tiriant galimus korupcinius nusikaltimus dėl 1,5 mln. eurų siekiančių kyšių, įtarimai pareikšti Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovui Jurijui Kornijenko, kitiems darbuotojams ir privatiems asmenims, iš viso – 14.

Įtarimai dėl kyšininkavimo veikiant organizuotoje grupėje pareikšti tarnybos direktoriui J. Kornijenko, jo pavaduotojui Mantui Butui, tarnybos patarėjams Aurelijui Šapranauskui ir Agnei Silickienei, Kauno regioninio skyriaus laikinajai vedėjai Daliai Šubonienei, Alytaus regioninio skyriaus vedėjui Giedriui Urbelioniui.

Kaip bendrame pranešime nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra, įtarimai pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

„Taip pat kiti yra privatūs, nevieši asmenys, kurie dalyvavo nustatytoje sudėtingoje schemoje to kyšininkavimo“, – tuomet teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

Buvo atlikta daugiau kaip 100 kratų, rasta 1,3 mln. eurų grynųjų, 8 kilogramai aukso,  kurio vertė yra apie 1 mln. eurų, sprogmenų, kokaino.

Teisėsauga įtaria, kad bendra kyšių suma galėjo siekti 1,5 mln. eurų. "Kalbame apie pinigų sumas, kurios viršija 250 MGL (12,5 tūkst. eurų – BNS) sumą, tai yra sunkios nusikalstamos veikos“, – sakė prokuroras A. Urbelis.

STT kirto dar kartą

Iki praėjusio pirmadienio galėjo susidaryti įspūdis, kad tyrimas įgijo lėtesnę tėkmę, tačiau jau vasario 9 d. Lietuvą sukrėtė dar viena žinia. STT paskelbė, jog atliko kratas demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose Seime ir namuose.

Jiems suteiktas specialiojo liudytojo statusas, kuris paprastai reiškia, kad asmuo gali turėti informacijos apie galimai savo paties veiksmus, tačiau tai nėra įtarimų pareiškimas.

Per savo karjerą du kartus (2008 m. gruodžio 9 d. – 2012 m. gruodžio 13 d. bei 2024 m. rugpjūčio 13 – 2024 m. gruodžio 12 d.) Žemės ūkio ministerijai vadovavęs K. Starkevičius paskelbė stabdantis narystę TS-LKD partijoje.

„(...) Suprantu tokių įvykių jautrumą, taigi kol vyksta tyrimas, nenoriu savo politinei bendruomenei padaryti papildomos reputacinės žalos. Esu ramus, bendradarbiausiu su teisėsauga, o į iškilusius klausimus atsakys tyrimą vedantys pareigūnai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė politikas.

Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis savo narystės nesustabdė, nors anksčiau į panašias situacijas patekusiems asmenims siūlydavo trauktis iš pareigų. 

Antradienį STT maždaug pusvalandžiui apsilankė K. Starkevičius, tačiau neaišku, ar jis buvo apklaustas.

Tiria galimą politinį poveikį

Pasak prokuroro A. Urbelio, tiriama viena iš versijų dėl galimo „politinio palankumo vykdant įgaliojimus“ sisteminės korupcijos kontekste.

Sisteminė korupcija reiškia nuolatinį, ilgai besitęsusį procesą, todėl STT imasi apklausti ir politikus, galimai galėjusius daryti įtaką. Tiesa, neaišku, kokį laikotarpį apima tyrėjai, siekdami apklausti S. Skvernelį ir K. Starkevičių.

Pagal Konstituciją, Seimo nariai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik gavus Seimo leidimą. A. Urbelis tikino, kad kreipimasis į parlamentą dėl minėtų Seimo narių teisinės neliečiamybės naikinimo dar ankstyvas.

STT procesiniai veiksmai politikų atžvilgiu rodo, kad tyrimas plečiamas, siekiant išsiaiškinti galimus ryšius ar įtakos grandines, apie kurias kalba prokuratūra.

Sertifikatai buvo išrašomi gabenti produktus į trečiąsias šalis

STT tyrimo duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų esą sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami stambūs kyšiai už tokių krovinių gabentojams Augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

„Fitosanitarinis sertifikatas yra dokumentas, įgalinantis ūkio subjektą, kuris gabena augalinės kilmės produkciją, užtikrinti legalų importą į trečiąsias šalis. Sertifikatas patvirtina, kad produkcija atitinka trečiųjų šalių fitosanitarinius reikalavimus. Už tokių sertifikatų greitą ir sklandų išdavimą buvo mokami kyšiai“, – paaiškino STT Centrinės tyrimų valdybos vadovas Dainius Januška.

Tyrime figūruoja žinomi veikėjai          

Nors prokuroras nei paneigė, nei patvirtino konkrečių privačių asmenų, patekusių į didžiulį kyšininkavimo skandalą, pavyzdžiui, LNK Žinios skelbė, kad vienas iš įtariamųjų yra už cigarečių kontrabandą jau teistas Marijanas Taraškevičius.  

Žiniasklaida taip pat pranešė, kad gruodį STT buvo sulaikiusi ir buvusią Seimo narę Vitaliją Vonžutaitę, kuri dar 2017-m. buvo nuteista Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje. Ji yra buvusi ilgamečio Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriaus Sergėjaus Fedotovo sutuoktinė.

Prokuratūra nurodo tirianti versiją dėl galimo politinio palankumo, todėl atliekami procesiniai veiksmai ir politikų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, S. Fedotovas dirbo VAT vadovu visą laiką, kol S. Skvernelis buvo Premjeru (2016-2020 m.).

Ilgą laiką negavo VSD pažymos

Būtent S. Skvernelio premjeravimo metu 2019 m. S. Fedotovas antrą kartą grįžo vadovauti Valstybinei augalininkystės tarnybai. „Agrobitė“ primena, kad S. Fedotovui baigus pirmą kadenciją, 2018 m. rugpjūčio pabaigoje jis laimėjo ir naują konkursą VAT direktoriaus vietai užimti. Premjeru buvo S. Skvernelis.

Kurį laiką S. Fedotovas negalėjo grįžti į direktoriaus postą, nes VSD gana ilgą laiką jam nesuteikė pažymos, leidžiančios dirbti su slapta informacija. Pažyma gauta 2019 m. sausį.

Tais pačiais metais Andrius Palionis pirmą kartą tapo žemės ūkio ministru. S. Skvernelio vyriausybėje jis šioje pozicijoje dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio 10 dienos

Tuo laikotarpiu A. Palionis, būdamas žemės ūkio ministru, dirbo su S. Fedotovu – institucijos vadovu, kuris buvo pavaldus ministerijai.

Vadovų kaita Valstybinėje augalininkystės tarnyboje

2024 m. sausį pasibaigus antrai S. Fedotovo kadencijai, įstaigai laikinai vadovavo Simonas Pusvaškis, kurį paskyrė tuometis ŽŪM vadovas, konservatorius Kęstutis Navickas.

S. Pusvaškis 2019 ir 2023 m. kandidatavo savivaldos rinkimuose su TS-LKD sąrašu.

Naujo Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovo konkursas užtruko, tačiau praktiškai paskutinėmis savo darbo dienomis (spalio 17 d.), kai jau buvo aišku, kad konservatoriai perduoda valdžią Seimo rinkimų laimėtojams „socdemams“, tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius VAT direktoriumi paskyrė Jurijų Kornijenko. Prieš šį paskyrimą J. Kornijenko dirbo ŽŪM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vadovu.

Po Seimo rinkimų ŽŪM pagal koalicinę sutartį atiteko Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušrai“, bet reikalai sekėsi nekaip. ŽŪM vadovavęs Ignas Hofmanas, prieš pasitraukdamas iš šio posto pernai metų rugpjūtį pareiškė sulaukęs spaudimo iš R. Žemaitaičio atleisti kai kurių ŽŪM pavaldžių įstaigų vadovus, vėliau STT tai pakomentavęs kaip „privačius pokalbius“, be rimtų įrodymų.

Po paskyrimo vadovauti ŽŪM A. Palionis neinicijavo J. Kornijenkos atleidimo, o vėliau priėmė sprendimą padidinti jo pareiginės algos koeficientą.

Padidino J. Kornijenkai pareiginę algą

STT tyrimo kontekste žemės ūkio ministras A. Palionis yra pripažinęs, kad skundų dėl J. Kornijenkos vadovaujamos Valstybinės augalininkystės tarnybos yra sulaukęs dar pirmaisiais 2025 m. mėnesiais (tuo metu A. Palionis buvo viceministras – aut. pastaba).

„Turėjome ir ministerijoje anoniminių skundų, ir iš sektoriaus turėjome skundų, (…) vasario-kovo mėnesį tai prasidėjo, kreipėmės į institucijas“, – žurnalistams 2025 m. gruodį sakė A. Palionis.

Tuo metu, kaip rodo ministro įsakymas, A. Palionis priėmė sprendimą padidinti J. Kornijenkai pareiginės algos koeficientą.

Surengus neeilinį J. Kornijenkos tarnybinį vertinimą pats A. Palionis jo veiklą įvertino kaip „viršijančią lūkesčius“. Šis sprendimas buvo įformintas žemės ūkio ministro įsakymu 2025 m. lapkričio 3 d.

Dėl algos padidinimo į A. Palionį kreipėsi pats J. Kornijenko.

Vėliau, po šiek tiek daugiau nei mėnesio STT agentai surengė kratas ir atliko sulaikymus, o J. Kornijenko buvo nušalintas nuo pareigų. A. Palionis į jo vietą paskyrė anksčiau su TS-LKD sąrašu kandidatavusį S. Pusvaškį.

Politinės paraštės

Politinio atspalvio STT tyrimui prideda ir įtarimai, pareikšti Valstybinės augalininkystės tarnybos patarėjai Agnei Silickienei, kuri Vyriausiojoje rinkimų komisijoje atstovavo Sauliaus Skvernelio vadovaujamą partiją „Vardan Lietuvos“. Moteriai teko stabdyti narystę ir partijoje, ne tik pasitraukti iš VRK.

Tyrimo kontekste minima ir A. Silickienės aplinka. Jos sutuoktinis Saulius Silickas anksčiau vadovavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (2005-2013 m.), tačiau nėra skelbiama, ar šie ryšiai būtų vertinami šiame tyrime.

Tyrimo kontekste taip pat minimi skirtingų politinių jėgų atstovai, tačiau viešai neatskleista duomenų, kurie rodytų koordinuotus jų veiksmus.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad iki STT surengtų kratų A. Palionis nesiėmė personalinių pokyčių Augalininkystės tarnybos vadovybėje.

Įdomu ir tai, kad konservatorių valdymo metu (2023-2024 m.) buvo paruošti planai panaikinant Valstybinę augalininkystės tarnybą, ją sujungiant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

S. Skvernelis teigia nieko nusikalstamo nepadaręs

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis po atliktų kratų Seime ir jo namuose teigė, kad nieko nusikalstamo nėra padaręs.

„Aš esu ramus, nieko nusikalstamo nesu padaręs. Tarnybos atlieka savo veiksmus. Tikrai nepradėsiu kalbėti, kad čia politinis susidorojimas kažkoks yra. Tarnybos dirba savo darbą, aš tą darbą gerbiu. Teisinėje valstybėje teks gintis teisinėmis priemonėmis, – akcentavo politikas. – Įtarimų jokių nėra. Aš daugiau nelabai ką ir galiu komentuoti, nes pasirašiau, kad nekomentuosiu“.

Paklaustas, ar atsisakytų savo teisinės neliečiamybės, jei generalinė prokurorė kreiptųsi į Seimą dėl jos panaikinimo, S. Skvernelis teigė besiviliantis, kad to neprireiks. Vis tik, politikas pabrėžė, kad tokioje situacijoje jis nesislapstytų už parlamentaro mandato.

Kaip baigsis šis STT tyrimas ir ar jis plėsis, iš dalies atsako ir pati Generalinė prokuratūra. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis teigė, jog tai „viena įspūdingiausių kyšininkavimo schemų“.

„Mailiaus“ milijonai: ar istorija nepasikartos?

Tai ne pirmas kartas, kai žemės ūkio paramos sistemoje kyla skandalai, palietę tiek pareigūnus, tiek politikus.

„Agrobitė“ primena, kad 2010 m. šalį sudrebino vadinamoji „mailiaus byla“, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl įtariamo bandymo apgaule gauti apie 22,5 mln. litų (apie 6,5 mln. eurų) ES paramos akvakultūros projektams.

Šios lėšos turėjo pasiekti per NMA, kuriai tuo metu vadovavo S. Silickas. Prokuratūra buvo pareiškusi jam įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

Tų pat metų kovą kaip specialus liudytojas buvo apklaustas ir K. Starkevičius, tuo metu ėjęs žemės ūkio ministro pareigas. Įtarimai jam taip ir nebuvo pareikšti.

FNTT įtarė, kad paraiškas paramai teikė keliolika tarpusavyje susijusių bendrovių, kurios deklaravo ketinimus auginti žuvų mailių, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba joms pateikė palankias išvadas. Dėl to tų pačių metų vasarą postą paliko tuometis VMVT direktorius Kazimieras Lukauskis.

Nepaisant garsaus tyrimo, 2013 m. spalį Vilniaus miesto apylinkės teismas du kaltinamuosius pripažino kaltais, o likusius 7 išteisino.