Sankcijų pažeidimu kaltinami „Plungės kooperatinės prekybos“ vadovas ir darbuotojas neigia kaltę

Į teismą atvykę sankcijų pažeidimu kaltinami „Plungės kooperatinės prekybos“ vadovas Algirdas Razma ir muitinės tarpininkas Saulius Gudas nesutinka su jiems pateiktais kaltinimais ir platesnių komentarų neteikia.

„Ne“, – sakė tiek vienas, tiek kitas, žurnalistų prieš teismo posėdį paklausti, ar sutinka su kaltinimais.

„Komentarai po teismo bus“, – pažymėjo S. Gudas.

„Plungės kooperatinės prekybos“ vadovui atstovaujanti advokatė Vaida Genaitytė teigė, kad komentarai neteikiami, nes byla dar nepradėta nagrinėti.

„Kai bus byla išnagrinėta ir išsiaiškinsime viską, tada galėsime komentuoti. Žinau (ginamojo poziciją – BNS), bet nekomentuosiu, nes bylos dar net nagrinėti nepradėjome“, – teigė gynėja.

Kaltinamąjį aktą surašė ir kaltinimą palaikys Klaipėdos apygardos prokurorė Edita Adomaitė.

Baudžiamojoje byloje įmonės vadovas A. Razma ir vyriausiasis muitinės tarpininkas S. Gudas kaltinami pažeidę Lietuvoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarę didelės žalos Lietuvos interesams.

Klaipėdos apylinkės teismo rūmai Gargžduose antradienį nepradėjo nagrinėti šios baudžiamosios bylos. Kitas posėdis byloje vyks vasario 23 dieną.

Prašė išversti iš rusų kalbos, pridėti dokumentus

Nagrinėjimas atidėtas advokatams paprašius iš rusų į lietuvių kalbą išversti dalį bylos medžiagos, pateikti Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) tarpinstitucinį susirašinėjimą ir leisti susipažinti su viename kompaktiniame diske esančiais telefoninių pokalbių įrašais.

„Aš manau, kad negalime šiandien pradėti nagrinėti bylos iš esmės, kadangi yra trūkumų, kurie turėtų būti pašalinti prieš bylos pradžią“, – į teismą kreipėsi V. Genaitytė.

Jos teigimu, nevalstybine kalba sudaryti dalis byloje esančių apžiūrų protokolų.

„Atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai, kurie yra bylos dalis, nėra išversti į valstybinę kalbą, ir kai kurie sudaryti ne valstybine kalba, nėra galimybės pradėti bylos nagrinėjimo, kol nebus išspręstas dokumentų išvertimo klausimas“, – sakė advokatė.

Ji teismo taip pat paprašė prie bylos medžiagos pridėti MKT 2025-ųjų vasario tarnybinį pranešimą ir 2024-ųjų spalio raštą.

S. Gudą ginantis advokatas Mindaugas Dūda palaikė savo kolegės prašymą dėl dokumentų išvertimo bei pasigedo vieno kompaktinio disko su telefoninių pokalbių įrašais. Dėl to bylos nagrinėjimą jis taip pat prašė atidėti.

„Mes su kolege išsiaiškinome, kad teisme visgi yra kažkoks kompaktinis diskas. Apie tą diską kaltinamajame akte nėra užsiminta. Aš pats su šiais garso įrašais nesu susipažinęs (…) dėl objektyvių priežasčių, tiesiog nežinojome, kad toks diskas yra“, – sakė advokatas.

„Norisi matyti visą vaizdą, tinkamai pasiruošti gynybai, turėti bylos medžiagą, surašytą valstybine lietuvių kalba, turėti visus duomenis, kurie yra kaltinamajame akte, ir turėti visus garso įrašus“, – reziumavo M. Dūda.

Savo ruožtu prokurorė prašė teismo advokatų keliamus klausimus išspręsti pradėjus nagrinėti bylą. E. Adomaitės teigimu, į lietuvių kalbą neišverstos „kelios lentelės objektų apžiūrose“, kurios nesudaro pagrindinių bylos dokumentų.

„Aš prašyčiau prašymų netenkinti, manau, viską galima išspręsti pradėjus bylą nagrinėti, eigoje. (...) Šių telefoninių pokalbių galimas turinys ir lentelių išvertimas, manau, iš esmės nepakeis gynybos taktikos“, – sakė prokurorė.

„Pakankamai principinis reikalas“

Išklausiusi prašymus ir bylos šalių pozicijas dėl jų, teisėja Jurgita Grigonienė pažymėjo, kad ši byla yra „toks pakankmai principinis reikalas“ ir joje kylantys procesiniai klausimai turi būti sprendžiami „iš principo labai tvarkingai“.

„Teismas šiandien susipažindamas su bylos medžiaga atkreipė dėmesį, kad dokumentai ir sutartys, galimai pasirašytos vieno iš kaltinamųjų, yra tik rusų kalba. Jie pirmiausia preciziškai turi būti išversti iš rusų į lietuvių kalbą“, – sakė teisėja.

Anot jos, gynyba turi teisę reikšti tokį prašymą, kurį teismas turi tenkinti, nors kritikavo vėlyvą prašymo pateikimą.

„Dėl to, kad jis pareikštas šiandien, prieš pat pradedant posėdį, tai yra turbūt paskutinė padori stadija pareikšti prašymus. (…) Neturime kaip tam ir prieštarauti ir reikia tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui“, – pažymėjo J. Grigonienė.

Dėl poreikio išversti, iš MKT gauti advokatų prašytą medžiagą teismas vasario 9-osios posėdį atšaukė. Be vasario 23-iosios, tolesni posėdžiai šioje byloje numatomi balandį.

Anot prokuratūros, kaltinamieji, žinodami, kad dvejopo naudojimo prekių eksportas į Rusiją draudžiamas, nuo 2023 metų liepos 21-osios iki 2024 metų vasario 27-osios eksporto deklaracijose galimai nuslėpė tikruosius prekių kodus.

Tokiu būdu per muitinės Kybartų kelio postą į Rusiją išgabenta 680 vienetų daugiau nei 700 tūkst. eurų vertės įrenginių detalių, įtrauktų į nacionalinį kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašą.

Teisėsaugos teigimu, eksportuodami dvejopo naudojimo prekes, kurios gali būti naudojamos civiliniais ir kariniais tikslais, taip pat branduoliniams, cheminiams ar biologiniams ginklams, jų taikymo sistemoms kurti, verslininkai galimai padarė didelės žalos Lietuvos interesams.

Teisėsauga ikiteisminį tyrimą, įtariant, kad „Plungės kooperatinė prekyba“ gabeno sankcionuotą produkciją į Rusiją, pradėjo 2024-ųjų balandį.

Krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos įmonė „Plungės kooperatinė prekyba“ priklauso Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai „Vičiūnų grupei“.

V. Matijošaičiui ir jo verslo partneriui Liudui Skierui priklauso po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.