Miško paukščių indeksas padės anksčiau pastebėti blogas tendencijas

Pernai dėl ES gamtos atkūrimo reglamento pradėjus skaičiuoti Miško paukščių indeksą, Miškų tarnybos ir miškininkų atstovai teigia, kad nuolatinis paukščių populiacijos stebėjimas padės geriau ir iš anksto įvertinti miškų ekosistemos būklę, tikslingiau formuoti miškų politiką.

Nacionalinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas teigia, kad Lietuva viena paskutiniųjų ES pradėjo skaičiuoti miško paukščių indeksą.

„Yra įkurta Europos įprastų miško paukščių monitoringo sistema, kaip tie paukščiai turi būti stebimi, kaip duomenys turi būti teikiami į vieningas duomenų bazes. (...) Mes prisijungėme prie šitos sistemos turbūt vieni paskutiniųjų. Skirtingai negu žemės ūkio landšafte, miškuose mes (paukščių – BNS) stebėjimų nevykdėm iki pat 2025-ųjų metų. Suomija, pavyzdžiui, 1979-ais metais pradėjo stebėjimus, Lenkija prisijungė tik 2000-aisiais“, – BNS teigė G. Kulbokas.

Pradėti rinkti duomenys apie miško paukščius Lietuvą įpareigojo ES Gamtos atkūrimo reglamentas.

„Nėra taip, kad mes sumąstėm patys, kad imsim ir darysim. Yra Gamtos atkūrimo reglamentas, pagal kurį turi būti parengtas Nacionalinis gamtos atkūrimo planas ir ten yra privalomas stebėjimas miško paukščių indekso“, – akcentavo Nacionalinės miškų tarnybos atstovas.

Miško paukščių stebėjimas kasmet kainuos 100 tūkst. eurų, teigė G. Kulbokas. Jis pridūrė, kad pagal ES reglamentą tai reikės atlikti kasmet po du kartus, o nuo 2030 metų stebėjimo dažnumas sumažės.

„Šis projektas ateityje leis objektyviai vertinti miškų ekosistemų atkūrimo pažangą“, – pranešime teigė Nacionalinės miškų tarnybos direktorius Mindaugo Tarnauskas.

G. Kulbokas akcentavo, kad iki šiol miškų būklė buvo stebima kitomis priemonėmis, tačiau jos daugiausiai yra orientuotos į medžius ir augaliją. 

„Yra visa eilė (miško būklės – BNS) monitoringo programų, visos jos labiau orientuotos į medžius, į augaliją. Čia mes turime kitą ekosistemos dalį – tai yra paukščius. Ir Europa sako, kad paukščių ignoruoti negalima, jie yra labai svarbi sudėtinė dalis miškų ekosistemoje“, – BNS kalbėjo G. Kulbokas.

Miško paukščių indeksas padės stebėti miškų ekosistemą

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algirdas Gaižutis BNS teigė, kad Lietuva iki šiol neturėjo sisteminio miško paukščių vertinimo, o naujas indeksas geriau atskleis ekosistemų būklę.

„Tai (indeksas – BNS) yra labai geras indikatorius, kuris parodo bendrą (miškų – BNS) ekosistemos būklę“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Pasak jo, valstybė, turėdama tikslesnę ir objektyvesnę informaciją apie miškų būklę, galės formuoti geresnę miškų politiką.

Anot miškininkų atstovo, sisteminiai tyrimai neretai parodo, kad situacija yra geresnė nei manyta.

„Kai pradedama sistemingai stebėti (paukščių populiaciją – BNS) ir vertinti kokios nors rūšies būklę, tai išaiškėja, kad tų rūšių paukščių turim daugiau ir jos gyvybingesnės“, – BNS sakė A. Gaižutis

G. Kulbokas teigė, kad miško paukščių indeksas leis anksčiau laiko pastebėti blogas tendencijas.

„Iš vienos pusės, (Miško paukščių indeksas – BNS) yra labai svarbus miškų politikai – (leis – BNS) laiku pastebėti negeras tendencijas. Sakykime, kad kažkokie kirtimai daro įtaką paukščių rūšių mažėjimui ir turime priimti tam tikrus veiksmus“, – aiškino G. Kulbokas.

„Jeigu mes turime gerą bioįvairovę, biologinę įvairovę, tai tada turime gausiai sparnuočių, galim spręsti, kad mūsų politika eina teisinga linkme. Iš kitos pusės, jeigu miškai yra nualinti, labai iškirsti, sparnuočių pas mus tada mažės ir matysime priešingas tendencijas“, – pridūrė jis.

G. Kulbokas pasakojo, kad paukščių stebėjimas vyksta ornitologams vaikštant po mišką iš anksto nustatytu maždaug 10 km maršrutu. Tokių šiuo metu yra 41, tačiau tikimasi, kad jų skaičius augs iki mažiausiai 60.

„Maršrute jis (ornitologas – BNS) turi 20 taškų kas pusę kilometro. Kiekviename taške turi sustoti penkioms minutėms, atidžiai klausytis. Tada ornitologas fiksuoja išgirstus ir vizualiai pamatytus paukščius, juos identifikuoja ir pažymi schemoje. (...) Jis nustato daugiau informacijos – ne tiktai paukščių rūšį, bet iš esmės pagal galimybes ir lytį, amžių taip pat užfiksuoja“, – kalbėjo G. Kulbokas.

Anot jo, vienas ornitologas per metus po du kartus įveikia du skirtingus maršrutus, o tai užtrunka 4-5 valandas.

Pašnekovas pabrėžė, kad miško paukščių stebėjimas leis įvertinti ne atskirų miškų ir jų teritorijų, bet bendrą miškų būklę Lietuvoje.

Lietuvos ornitologų draugijos ilgalaikės paukščių stebėsenos duomenys parodė, kad per pastaruosius ketverius metus pagausėjo penkių paukščių rūšių: raudonuodegių, mažųjų musinukių bei retų rūšių – juodųjų meletų, brastinių tilvikų bei paprastųjų uldukų, kurie yra įtraukti į Raudonąją knygą, teigia Nacionalinė miško tarnyba.

Anot G. Kulboko, iki šiol miško paukščių populiacijos duomenys buvo renkami tik miško pakraščiuose atliekant stebėjimus žemės ūkio landšafte. 

Tikslūs Miško paukščių indekso rezultatai ir bendros tendencijos bus aiškios tik po metų ar dvejų, kai bus pakartota 2025 metais pradėta apskaita. Kol kas gauti duomenys iš 2025 metais atliktų maršrutų neskelbiami, teigė G. Kulbokas.

Į indekso vertinimą įtraukta 19 įprastų dieninių miško paukščių rūšių, stebimų skirtingų tipų medynuose – pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose miškuose.

Nacionalinė miškų tarnyba skaičiuoja Miškų paukščių indeksą bendradarbiaudama su Lietuvos ornitologų draugija.

Kaip rašė BNS, Gamtos atkūrimo reglamentas buvo patvirtintas 2024 metais. Didžiausias dėmesys jame skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.