Be pinigų melioracijai, dirbama žemė virstų pelkynais
Valstybei nė motais, kad jai priklausantis po žeme paklotas turtas virsta luženomis ir nefunkcionuoja, o tūkstančiai dirbamos žemės hektarų – neįžengiamais pelkynais. Jautį už ragų griebė melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Viena jų – Biržų rajono Kojeliškių asociacija – Europos Sąjungos (ES) paramos pagalba šiemet įgyvendino projektą, kurio bendra vertė 368,6 tūkst. eurų ir rekonstravo drenažo sistemas, tiltą ir beveik 3 km vietinės reikšmės kelių.
Sistemos nusidėvėjusios
Be melioracijos žemdirbystė rajone neįmanoma – 86436 ha plote žemės ūkio produkcijos išauginama žemėse, kuriose paklotas drenažas. Pasak Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus inžinieriaus melioratoriaus Rimanto Šikšnio, rajone įrengta 161454,8 km magistralinių ir nuvedamųjų griovių, 1355 vandens pralaidos, 51 tiltas.
„Biržų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, melioracijos statinių būklė yra prasta – nusidėvėjimas siekia 75-80 proc. Todėl reikia didelių investicijų juos atstatyti. Rajone veikia apie 50 melioracijos statinių naudotojų asociacijų, gaila, bet ne visos jos aktyvios. Kojeliškių melioracijos statinių naudotojų asociacija spėjo pasinaudoti ES parama, kuria finansuojama iki 80 proc. projekto lėšų. Bet nuo šių metų ES finansavimas melioracijos statinių tvarkymui ir jų priežiūrai sieks tik iki 65 proc. Tai reiškia, kad žemės naudotojus ar savininkus, norint tvarkyti drenažus, užguls gerokai didesnė finansinė našta“, – esamą situaciją rajone apibūdino R. Šikšnys.
Šiems metams iš valstybės biudžeto Biržų rajonui skirta 331 tūkst. eurų melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams, techninių projektų rengimui ir melioracijos statinių apskaitai.
Jurgita Grubinskaitė ("Biržiečių žodis')