Kone prieš keturis dešimtmečius sukurta kelių metrų aukščio medinė Bučiūnų kaimo skulptūra pagaliau buvo atnaujinta ir vėl džiugina tiek pačius gyventojus, tiek visus pravažiuojančiuosius pagrindiniu keliu nuo Pelėdnagių į Labūnavą. Skulptūrą atnaujino pats autorius – Audronius Vaidalauskas, Labūnavoje gyvenantis verslininkas, anksčiau ilgus metus buvęs žinomas kaip tautodailininkas, o dabar laisvalaikiu atsidedantis dar ir tapybai.
Gyventojai brangina
Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas pasakojo, jog senoji A. Vaidalausko rankomis kurta medinė skulptūra bėgant dešimtmečiams pradėjo pūti ir kartą tiesiog nugriuvo. Meno darbą reikėjo arba atnaujinti, arba jo tiesiog atsisakyti. Vis tik per ilgus metus šią skulptūrą vietiniai gyventojai pamilo ir laikė ją išdidžiu kaimo simboliu.

„Ši skulptūra Bučiūnų gyventojams labai svarbi. Be to, ji gražiai derėjo prie viso kraštovaizdžio, – sakė seniūnas. – Kad skulptūra jau prastos būklės, matė ir pats autorius. Kartą jis paskambino ir pasiūlė atnaujinti Bučiūnų gyventojams brangų kaimo simbolį.

Skulptūra didelė, todėl dėkoju Labūnavos žemės ūkio bendrovei, kuri su savo technika padėjo skulptūrą nuvežti pas Audronių.“

Stovės dar kelis dešimtmečius

A. Vaidalauskas prisimena Bučiūnų skulptūrą sukūręs dar kolūkio laikais, tad iš pradžių vietoje užrašo „Bučiūnai“ buvo kolūkio pavadinimas.

„Tada Labūnavos „Rytų aušros“ kolūkyje dirbau dailininku. Manęs paprašė sukurti skulptūras, kurios žymėtų kolūkio ribas. Ši skulptūra buvo padaryta apie 1986-uosius metus, – pasakoja autorius. – Atėjus nepriklausomybei, kolūkio pavadinimas skulptūroje pakeistas į kaimo pavadinimą.

Laikui bėgant skulptūra paseno ir nugriuvo. Daugelį tokių atgyvenusių skulptūrų tiesiog supjauna į malkas. Buvo gaila, nes restauravus skulptūrą, ji stovėtų dar 30–40 metų. Taigi nusprendžiau savo kūrinį atnaujinti.

Skulptūrai įrėminti panaudojau metalą – turėtų stovėti ilgai.“

Padėjo anūkė

Kaip gimsta senelio kuriami meno darbai, progos pasmalsauti nepraleidžia A. Vaidalausko penkiametė anūkė Elžbieta. Atnaujinant Bučiūnų skulptūrą, su teptuku rankose plušėjo ir mažoji pagalbininkė.

„Audroniau, papasakokite, kaip restauruojamos medinės skulptūros“, – paprašau autoriaus.

„Prisiperki daug šveitimo popieriaus, užsidedi kaukę ir šveiti visus dažus, – paprastai paaiškina tautodailininkas. – Paskui lakuoji. Jei reikia – dažai.

Atnaujinti Bučiūnų skulptūrą man padėjo anūkė Elžbieta – ji irgi dažė, – pasakodamas apie rankose tirpte tirpusį bendrą darbą šypsosi pašnekovas. – Anūkė labai domisi, ką diedukas dirba, tapo, tad stengiuosi supažindinti ją su menu ir, žinoma, džiaugiuosi, kad šitaip leisdami kartu laiką kuriame gražius prisiminimus.“

Dėkoja

Pelėdnagių seniūnas E. Pagirskas taria ačiū visiems, kurie pagelbėjo atnaujinant Bučiūnų skulptūrą.

„Vos pastatę skulptūrą, iškart sulaukėme gyventojų padėkų. Labai ačiū Audroniui. Džiugu, kad skulptūra ir toliau puošia Bučiūnų vietovę“, – sakė seniūnas.

Medinę skulptūrą seneliui atnaujinti padėjo ir penkiametė anūkė Elžbieta./Asmeninio archyvo nuotr.

Bučiūnuose – visas gyvenimas

Netoli skulptūros, vos palypėjus į kalną, stovi Bučiūnų gyventojų Kazimiero ir Danutės Miliauskų sodyba. Garbaus amžiaus pora su nostalgija mena anuomet kaime virte virusią gyvybės kupiną kasdienybę.

„Aš kilęs iš Jurbarko rajono ir gyvenu pas žmoną tėviškėje, – paaiškina Kazimieras. – O Danutė čia užaugusi.“

„Bučiūnuose ir šioje sodyboje aš nuo gimimo – jau 72-eji metai. Čia – mano vaikystė ir visas mano gyvenimas“, – su meile kalba Danutė.

„Prieš dvylika metų mūsų namukas buvo sudegęs, bet su žmona mudu jį sutvarkėme, atstatėme ir toliau čia gyvename“, – po nelaimės nė minties atsižadėti vietos, kur šaknis giliai įleidusios buvo net kelios Danutės giminės kartos, neturėję sako Miliauskai.

„Dabar Bučiūnuose beliko keturios sodybos, – suskaičiuoja Danutė. – O anuomet kaimas buvo didelis, gyvas. Čia gyventi buvo nuostabu. Į šokius važiuodavome dviračiais, šeštadieniais skambėdavo muzika… Tiek daug gražių prisiminimų…

Nors dabar Bučiūnuose sodybų jau reta, bet labai džiaugiamės, jog kaimo istoriją mena atnaujinta medinė skulptūra.

Kadaise čia buvo pastatytas mūrinis paminklas, bet pacanai jį nugriovė. Tada pastatė medinę skulptūrą, kuri tiek metų išstovėjo. Deja, supuvo ir vėjas ją nuvertė. Skaudėjo širdį – juk tai mūsų kaimo simbolis.“

„Mudu su Danute paprašėme seniūno atnaujinti skulptūrą, – dėsto Kazimieras. – Esame labai dėkingi seniūnui ir skulptūros autoriui. Negalime atsistebėti, kaip gražiai atnaujinta skulptūra. Dabar vėl turime gražų kaimo paminklą.“

Mielai sutinka padėti

A. Vaidalauskui kūryba tapo širdžiai mielu laisvalaikiu ir mintis gaivinančiu atokvėpiu nuo verslo reikalų. Kraštietis entuziastingai imasi visų bendruomenės prašymų. Šiemet Paberžės bažnyčios pastatų komplekso erdvę papuošė ir A. Vaidalausko rankomis atnaujintas, kiek anksčiau gamtos stichijų buvęs aplaužytas, medinis paminklas.

„Kai tvarkėme Labūnavos šarvojimo salę, radome 1946 metais bažnyčiai tapytus paveikslus, – pasakoja A. Vaidalauskas. – Per karą Labūnavos bažnyčia buvo sudegusi, tad vėliau reikėjo šventų paveikslų.

Juos radome tiesiog sumestus sandėliuke. Pasisiūliau paveikslus sutvarkyti.

Nors drobė prieš tapant buvo nenugruntuota, tačiau paveikslai nutapyti gana profesionaliai. Tai buvo laikas tuoj po karo, todėl medžiagų trūko. Gal dailininkui netgi buvo pavojinga tapyti religinės tematikos paveikslus, – svarsto menininkas. – Žmogus kūrė, stengėsi – būtų gaila jo darbą tiesiog išmesti, todėl, jei manęs paprašo, visada sutinku padėti ir atnaujinu kūrinius. Dabar šie senieji paveikslai puošia Labūnavos miestelio šarvojimo salę.“

Kiek anksčiau A. Vaidalauskas taip pat restauravo medinį Šventybrasčio kryžių, sukūrė skulptūrą Kėdainių medžiotojų klubui.

Kūriniai – visoje šalyje

Prieš metus surengęs pirmąją paveikslų parodą, labūnaviškis save pristatė ir kaip tapytoją. A. Vaidalausko darbai keliauja po įvairiausius Lietuvos miestus bei miestelius: nuo Kauno iki Žagarės.

Nors parodose eksponuojami darbai nestokoja sarkastiško menininko žvilgsnio į šiuolaikines visuomenes realijas, tačiau A. Vaidalauskas yra sukūręs ir religinio pabūdžio darbų.

Tautodailininko medinės skulptūros puošia Labūnavos, Šeduvos bažnyčias. Šiaulių arkikatedroje stovi skulptūra Šventajam Kazimierui, o Šiaulių mieste – A. Vaidalausko sukurtas trigubas kryžius, skirtas 600-osioms Lietuvos krikšto metinėms pažymėti. Prieš kurį laiką trys didelių matmenų labūnaviškio tapyti šventi paveikslai buvo pakabinti Rokonių kaimo bažnyčioje (Radviliškio r.).