Kretingos rajone – 139,65 tonos taršos: anglies monoksidas sudaro daugiau nei 82 % viso kiekio
2024 metais Kretingos rajone į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių pateko 139,65 tonos teršalų, rodo naujausi duomenys, remiantis Oficialios statistikos portalu. Ši statistika atskleidžia, kad didžiąją dalį taršos sudaro dujinės ir skystosios medžiagos, o anglies monoksidas yra pagrindinis teršalas, sudarantis net 114,64 tonas – tai daugiau nei 82% viso taršos kiekio.
Taršos šaltinių analizė
Remiantis pateiktais duomenimis, Kretingos rajone išmestų teršalų struktūra yra tokia:
Dujinės ir skystosios medžiagos: 134,97 tonos, sudarančios didžiąją dalį taršos. Šioje kategorijoje dominuoja anglies monoksidas (CO), kurio išmesta 114,64 tonos. Anglies monoksidas yra bespalvės, bekvapės dujos, susidarančios degimo metu, dažniausiai iš pramoninių procesų, šildymo sistemų ar transporto priemonių. Šios dujos yra pavojingos, nes gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo takų sutrikimus ir apsinuodijimą didelėmis koncentracijomis.
Kietosios medžiagos: 4,68 tonos. Tai smulkios dalelės, tokios kaip dulkės, pelenai ar suodžiai, kurios gali kilti iš pramoninių procesų, statybų ar deginimo. Šios dalelės prisideda prie oro kokybės blogėjimo ir gali turėti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, ypač tiems, kuriems yra kvėpavimo takų ligos.
Sieros dioksidas (SO₂): 3,33 tonos. Šis teršalas dažniausiai susidaro deginant kurą, kuriame yra sieros, pavyzdžiui, anglį ar naftos produktus. SO₂ prisideda prie rūgščiųjų lietų susidarymo, kurie kenkia dirvožemiui, vandens telkiniams ir augmenijai.
Azoto oksidai (NOₓ): 17,01 tonos. Šie junginiai, įskaitant azoto dioksidą (NO₂), dažniausiai išmetami iš transporto priemonių, elektrinių ir pramoninių įrenginių. Jie prisideda prie smogo susidarymo ir turi neigiamą poveikį kvėpavimo sistemai.
Taršos situacija Palangoje
Palangos miesto savivaldybėje situacija šiek tiek kitokia. Čia 2024 m. į aplinkos orą išmesta 124,07 tonos teršalų – šiek tiek mažiau nei Kretingoje. Dujinės ir skystosios medžiagos sudarė 123,84 tonas, o kietosios medžiagos – tik 0,23 tonos, rodydamos, kad Palangoje kietųjų dalelių tarša yra minimali. Anglies monoksido kiekis siekė 63,65 tonos – gerokai mažiau nei Kretingoje, tačiau azoto oksidų išmesta daugiau, net 45,07 tonos. Sieros dioksidas sudarė 2,29 tonas, o lakūs organiniai junginiai, kurie dažnai siejami su pramoniniais dažais ir tirpikliais, siekė 12,83 tonos. Kaip ir Kretingoje, fluoras ar kiti teršalai nebuvo registruoti.
