Laboratorijose augins maistą, tačiau ar jis gebėtų atliepti ekologiškų produktų naudą?

Prieš keletą dienų Lietuvą apskriejo žinia apie Kauno technologijos universitetą, kurio bendruomenė – mokslininkai – eksperimentuoja laboratorijose augindami... maistą. KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė plačiajai visuomenei pasakojo, jog mokslininkų priežiūroje augs mėsos raumuo, ląstelės, jungiamasis, riebalų ir kaulinis audinys, o šiandien čia jau auga avokado, kakavos, kavos produktai. „Gal tiesiogiai nepasigaminsime kavos ar avokado, bet pasigaminsime biologinių medžiagų, kurių yra žaliavose“, – paaiškina specialistė.

Ir nors galima didžiuotis lietuvių mokslininkų žingsniais į priekį, visgi tai – šviesmečiais nutolę nuo natūralumo. Tad Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga (RRŪS) vėl imasi iniciatyvos kalbėti apie ekologišką maistą ir maisto produktus, jų vertę bei naudą žmogaus organizmui ir sveikatai, trečius metus įgyvendindama projektą „Eko – vaikams ir jų tėvams“, iš dalies finansuojamą Valstybės biudžeto lėšomis. Kitą savaitę rajono mokyklų bendruomenėms bus skaitomos paskaitos apie sveiką mitybą bei sveiką gyvenseną, kalbama apie ekologiško maisto produktų savybes, naudingus mineralus ir vitaminus. Paskaitas skaitys ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija vadovas, RRŪS pirmininkas Mindaugas Petkevičius, kuris viena jų – apie ekologinį ūkininkavimą pirmiausia pasidalina su „Rokiškio Sirena“ skaitytojais.

– Pasikartokime, kas gi yra tas ekologiškas maistas?

– Ekologiški maisto produktai – tai maisto produktai (daržovės, vaisiai, uogos ir kt.), kurie auginami nenaudojant chemikalų ir saugant gyvąją gamtą. Jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų: dažiklių, saldiklių, konservantų ir pan. Tokie produktai neužteršti cheminėmis medžiagomis (sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, antibiotikais, hormonais) ir juose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Ekologiškas maisto produktas yra pagamintas ekologinės gamybos būdu.

– Ar ekologiškiems produktams užtenka augti trąšomis nelaistomame darže kur nors kaime, netoli ežero, kaip daugeliui vis dar atrodo prakalbus apie ekologiškai augintus produktus?

– Produktas negali būti vadinamas ekologišku, jei jis neturi ekologiškumą patvirtinančio sertifikato. Jį išduoda nepriklausoma akredituota trečioji šalis – sertifikavimo ir kontrolės įstaiga „Ekoagros“, o tai, kad produktas yra ekologiškas, patvirtina jo sertifikatas ir specialūs ženklai. Pavyzdžiui, fasuoto ekologiško maisto etiketėje visada bus: Europos Sąjungos (ES) ekologinės gamybos logotipas (bendras visoje ES), Kontrolės institucijos kodas (Lietuvoje tai VšĮ „Ekoagros“, jos kodas LT-EKO-001), taip pat nurodoma vietovė, kurioje produktai buvo užauginti (pvz., Lietuva, ES žemės ūkis). Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai turi būti ženklinami ir nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu. Ekologijos ženklu ženklinti nefasuotų produktų neprivaloma tiems ekologiniams ūkiams ar įmonėms, kurie turi ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą (arba žemės ūkio valdymo ar naudojimo dokumentus) bei jų ūkio ekologiškiems produktams išduotą sertifikatą, o ekologiškus produktus patys tiekia rinkai galutiniam vartotojui. Taigi, jei ūkininkas teigia, kad produkcija yra ekologiška – reikalaukite sertifikato. Ekologiškumo ženklo naudojimas reglamentuotas teisės aktais. Jo naudojimo teisėtumą rinkoje kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Žodžiai „ekologiškas“ ir „organinis“ reiškia tą patį, tačiau lietuvių kalboje vartojamas terminas „ekologiškas“.

– O kas apskritai yra ekologinis ūkis ir ekologinis ūkininkavimas? 

 – Ekologinės gamybos tikslas – ne tik gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, bet ir tausoti aplinką, išlaikyti derlingą dirvožemį, taupiai naudoti išteklius. Ekologinis ūkis nuo chemizuoto skiriasi tuo, kad ekologiniame ūkyje veikia uždaro rato principas. Tai reiškia, jog pirmenybė teikiama pačiame ūkyje esantiems ištekliams, pavyzdžiui, trąšai naudojamas mėšlas, o pašarai gyvuliams išauginami tame pačiame ūkyje. Atminkite: ekologiniuose ūkiuose nebūna atliekų, viskas yra sunaudojama. Kad nevešėtų piktžolės, neprisiveistų vabzdžių kenkėjų, dirvožemis būtų derlingas, o grūdai augtų sveiki, ūkininkai kaitalioja pasėlius. Kiekvienais metais javai, ropės, bulvės ir kitos daržovės auginama vis kitame lauke. Tai vadinama sėjomaina. Ekologiniuose ūkiuose nenaudojami pesticidai ir sintetinės trąšos, nes tai yra mūsų sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Nors šios medžiagos apsaugo augalą nuo ligų, tačiau tokiais chemikalais tręštuose augaluose dažnai randama žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų likučių. Taigi, daug svarbiau auginti augalą taip, kad jis nesirgtų, ir prižiūrėti taip, kad nereikėtų naudoti tokių „vaistų“ – pesticidų. Ekologinis ūkininkavimas padeda tausoti gamtą, didina dirvos derlingumą ir neteršia vandens. Be abejo, norint, kad augalai iš dirvos gautų įvairių medžiagų, dirvą reikia tręšti. Tą galima daryti natūraliomis trąšomis – gyvūnų ir paukščių mėšlu bei kompostu. Ekologinio ūkio ūkininkas nenaudoja pesticidų ir cheminių trąšų, nes lietus juos gali nuplauti į gruntinius vandenis ir po kelerių metų mūsų vanduo būtų užterštas kenksmingomis medžiagomis.  

– Mėsai auginamų galvijų ūkiai irgi būna ekologiniai, gal paaiškinsite kaip tai atrodo?

– Ekologiniame ūkyje pirmenybė teikiama tame pačiame ūkyje esantiems ištekliams. Gyvūnai yra šeriami ekologišku, ūkyje pagamintu pašaru, pavyzdžiui, šiaudais, likusiais nuėmus javų derlių. Vasarą, pavasarį ir rudenį gyvūnai džiaugiasi grynu oru laisvai vaikštinėdami ganyklose. Žiemą, gyvendamos kiaulidėse, kiaulės turi žaislų, kad dienas leisti būtų smagiau. Jos žaidžia su kamuoliais ir kabančiomis grandinėlėmis. 

– Pernai metais vaikams rodėte, kuo skiriasi ekologiškas dirvožemis nuo paprasto. Paaiškinkite, prašau, ką reiškia ekologinis dirvožemis?

– Ekologinis dirvožemis neturi kažkokio apibrėžimo, tačiau yra „sudedamosios dalys“, kaip jį išlaikyti: ekologinio ūkio laukuose nenaudojama pesticidų ir cheminių trąšų, ūkininkaujama laikantis jau minėto uždaro gamybos ciklo bei augalų sėjomainos, dirvožemio tręšimui naudoja tik organines medžiagas, o dirvožemiui nuo piktžolių apsaugoti naudojamos įvairios mechaninės priemonės.

– Ar įmanoma namuose pasidaryti tą ekologinį dirvožemį ir kodėl jis naudingesni/efektyvesnis nei paprastas?

– Kaip jau ir minėjau, siekiant, kad augalai iš dirvos gautų įvairių medžiagų, dirvą reikia tręšti, o tą sėkmingai daryti galima ir natūraliomis trąšomis: gyvūnų ir paukščių mėšlu, kompostu. Tai teikia naudą dirvožemiui ir augalams, nes pagerina paties dirvožemio kokybę bei derlingumą, pagerina dirvožemio struktūrą, didina humuso kiekį, net 22 proc. padidėja atsparumas erozijai ir 26 proc. sumažėja dirvožemio praradimas. Vienas įspūdingiausių rodiklių – 137 proc. padidėjęs vandens prasiskverbimo greitis.

– Visi žino, kad ekologiški produktai yra sertifikuojami: kiek įvairių institucijų iškeltų reikalavimų turi įvykdyti ūkininkas, kad jo ūkis būtų pripažintas ekologišku?

– Turėtume žinoti, kad sertifikuojamas ne tik ekologiškų produktų perdirbimas ir pagaminti produktai, bet sertifikuojamas ir ūkininko ūkis, kuriame auginami ir gaminami žemės ūkio produktai. Ekologiniai ūkiai turi laikytis ne tik visų reikalavimų (deklaravimo, aplinkosauginių, GAAB, valdymo reikalavimų), kurie taikomi įprastiniams ūkiams, bet ir specialių, ekologiškai ūkininkaujančių ūkių reikalavimų, apibrėžiamų: Ekologinio ūkininkavimo ir Ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimo taisyklėse bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2018/848. Dėl didelių papildomų reikalavimų ir nenutrūkstamos ūkio kontrolės ūkininkai dažnai susilaiko nuo perėjimo į ekologinį ūkininkavimą. Visgi jau esami ekologiniai ūkiai gali pasigirti užauginta ar pagaminta sveika, kokybiška ekologiška produkcija.

– Žemės ūkio ministras paskelbė, kad nuo spalio mėn. ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai bei pradinių klasių mokiniai ir toliau gaus ekologiškų arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą išaugintų ar pagamintų produktų – kaip garantuojama ši eko kokybė?

– Ekologiški produktai yra sertifikuojami visoje grandinėje nuo ūkio iki stalo. Tai reiškia, kad yra garantuotas ekologiško produkto gamybos atsekamumas, naudojamų žaliavų kilmė, vykdoma nenutrūkstama kontrolė ekologiškos žaliavos augintojo, gamintojo, perdirbėjo bei prekybininko.

– Dėkoju už išsamią analizę.