M.Maciulevičius: Trąšų kainos – kas iš tiesų kelia savikainą?

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius socialiniame tinkle „Facebook" pasidalino aktualia nuomone, kas vyksta trąšų rinkose.

„Ūkininkai šiandien vis garsiau sako vieną dalyką – trąšos brangsta, o kartu brangs ir maistas. Tą patį jau viešai pripažįsta ir kai kurie Europos ministrai, tarp jų – ir Prancūzijos atstovai. Bet prieš kaltinant vien tik „klimatą“ ar Briuselį, verta ramiai pasižiūrėti, kas iš tikrųjų vyksta trąšų rinkoje.

Pastaruoju metu daug kalbama apie vadinamąjį CBAM – sienos mokestį angliai. Paprastai tariant, tai yra mokestis importuojamoms prekėms iš šalių, kurios netaiko CO₂ mokesčių, kad jos nebūtų pigesnės už europietiškas. Skamba gražiai. Tačiau svarbi detalė – artimiausiais metais šis mokestis trąšoms sudaro vos kelis eurus už toną. Didelis poveikis atsiras tik po kelerių metų, apie 2032–2034 metus. O kainos kyla jau dabar – ne keliais eurais, o dešimtimis.

Čia ir atsiranda problema. CBAM apima trąšas, bet neapima grūdų. O grūdai – pasaulinė biržos prekė. Tai reiškia, kad Europos ūkininkas moka už CO₂ per trąšų kainą, bet tada turi konkuruoti su amerikiečiu (kur Trumpas klimato mokesčiams viso gero pasakė), brazilu ar kitu ūkininku, kuris tokių mokesčių neturi. Rezultatas paprastas – mūsų savikaina kyla, o konkurencingumas krenta. Jei dar pridėsime silpną dolerį euro atžvilgiu, situacija darosi dar sunkesnė. Todėl trąšoms reikia arba išimčių, arba kompensavimo, arba labai protingo pereinamojo laikotarpio. Kitaip rizika Europos ūkiams yra reali.

Bet čia yra ir dar viena pusė, apie kurią kalbama per mažai. Trąšų rinka Lietuvoje nėra plati ir konkurencinga. Turime vieną vietinį gamintoją ir tik kelis didelius importuotojus. Natūralu, kad tokioje rinkoje susidaro tam tikra oligopolija – kai keli žaidėjai stebi vieni kitus ir kainos kyla beveik vienu metu. Kartais net be jokio tiesioginio susitarimo.

Pažiūrėkime į faktus. Praėjusių metų spalį salietra kainavo apie 315 eurų už toną. Šiandien – jau apie 380 eurų. Per tą laiką nebuvo nei drastiško dujų kainų šuolio, nei naujų realių mokesčių. Pats CBAM šiandien sudaro vos 3–4 eurus. Tai kur atsirado likę 50–60 eurų? Akivaizdu, kad čia veikia ne tik ekonomika, bet ir baimė, politinis triukšmas bei rinkos interpretacijos. Panašu į elementarų pasipinigavimą.

Todėl šiandien reikia ne tik diskusijų Briuselyje. Reikia, kad Konkurencijos taryba Lietuvoje pradėtų aktyviai stebėti trąšų rinką. Ne po skandalo, o iš anksto – sezono pradžioje, kai kainos šauna aukštyn. Taip pat būtinas didesnis skaidrumas: importo kainų indeksai, maržų stebėsena, aiškumas, kas iš tikrųjų formuoja galutinę kainą.

Ir dar viena pamoka patiems ūkininkams. Kuo daugiau perkame kartu, kuo stipresnė mūsų bendra derybinė galia – tuo mažiau vietos manipuliacijoms. Kooperatyviniai pirkimai šiandien tampa ne prabanga, o būtinybe.

Trumpai tariant – problema nėra vien klimato politika. Problema yra tai, kaip ji naudojama rinkoje. Ir jei dabar nesiimsime veiksmų, už viską ir toliau mokės tas pats žmogus – ūkininkas, o galiausiai ir vartotojas parduotuvėje.

P.S. Nustokime bauginti žmones rusiškomis trąšomis, joms atskiru tarifu ES griežti muitai uždėti jau sena istorija", - savo nuomonę dėstė M.Maciulevičius.