Susumavo 2025-jų rezultatus: „VH Lietuva" pasėlių draudimo išmokos – 18,2 mln. eurų

2025 metais pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva" mūsų šalies žemdirbiams išmokėjo 18,2 mln. eurų draudimo išmokų – 35 proc. daugiau nei 2024-aisiais, kai draudimo išmokų suma sudarė 13,5 mln. eurų.

96 proc. pasėlių draudimo rinkos apimantis savidraudos fondas pernai Lietuvoje apdraustą plotą išaugino iki beveik 560 tūkst. hektarų. Tai sudarė jau daugiau kaip trečdalį – 35 proc. – viso draustino Lietuvos pasėlių ploto.

Lietuvos žemdirbiai pasėlius pernai draudė panašiai sumai kaip ir ankstesniais metais – 777,5 mln. eurų, tačiau draudimo įmoka už prisiimtą didesnę riziką buvo 4,3 proc. mažesnė nei 2024-aisiais.

Savidraudos fondas pernai sulaukė 2944 pranešimų apie pažeistus pasėlius, o pažeistas plotas viršijo 127 tūkst. hektarų. Dėl patirtų nuostolių vertintojai apžiūrėjo daugiau kaip 13 tūkst. pažeistų laukų.

„2025-aisiais Lietuvos žemdirbiai jau ketvirtus metus iš eilės patyrė visas 8 draudžiamas pasėlių rizikas: krušą, audrą, liūtį, iššalimą, šalną, stichinę sausrą, ilgalaikį lietų ir ugnį. Lietuvą užklumpančios rizikos apima vis didesnį plotą, yra nebe lokalios, o sisteminės, todėl pagrindinis pasėlių draudimo sistemos tikslas – padėti žemdirbiams prisitaikyti prie gamtos pasikeitimų", - komentuoja „VH Lietuva" vadovas dr. Martynas Rusteika.

Po pernykščių nuostolių suskubo drausti 2026 m. pasėlius

Vien už šalnos padarytą žalą „VH Lietuva" žemdirbiams pernai išmokėjo daugiau kaip 13 mln. eurų draudimo išmokų, o prieš derliaus nuėmimą iškritęs lietus bei kruša sukėlė dar per 4,5 mln. eurų nuostolių.  

Nors kelerius metus Pietų Lietuva atrodė saugus regionas, bet pernai meteorologiniai reiškiniai čia buvo vieni intensyviausių ir šio krašto žemdirbiams reikėjo didžiausios paramos.

„Po pernai metų vasaros tapo populiarus ilgo lietingo laikotarpio rizikos draudimas – rudenį žemdirbiai suskubo draustis 2026-iesiems, nes ilgas lietus pakiša koją derliaus nuėmimui", - pastebi dr. M. Rusteika.

Rudenį Lietuvos žemdirbiai 2026-ųjų derlių jau apdraudė daugiau kaip 320 tūkst. ha plote.

„Šiais metais suteikiame galimybę žemdirbiams visas vasaros rizikas, išskyrus iššalimą, saugoti visą žiemos laikotarpį. Apdraustas plotas kasmet didėja, tad tikimės, kad šiais metais jis viršys 600 tūkst. hektarų. Turime draudimo apsaugas įvairaus dydžio ir specializacijos ūkiams – žemdirbiai gali patys pasirinkti rizikas, susidėlioti visą savo verslo ir rizikos valdymo modelį ir jie tuo naudojasi vis aktyviau", – pasakoja dr. M. Rusteika.

Lietuva – tarp Europos lyderių

„VH Lietuva" yra dalis Vokietijoje įkurto tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung" (VH), kuris veikia jau virš 100 metų ir draudžia pasėlius 11 Europos šalių (Prancūzijoje veiklą pradėjo 2025-aisiais).

Iš viso VH Europoje pernai apdrausta 6,4 mln. ha pasėlių – 1,3 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o labiausiai draudimo apimtys augo Kroatijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge. Draudimo suma pernai buvo panaši kaip ir ankstesniais metais ir sudarė 13,3 mlrd. eurų. Draudimo įmokų žemdirbiai sumokėjo 1,5 proc. daugiau nei 2024-aisiais – beveik 335 mln. eurų. Pasėlių žalų išmokos pernai 10-tyje Europos šalių sudarė 157,1 mln. eurų, iš jų pagal plotą didžiausioje Vokietijoje žalos sudarė 67,6 mln. eurų.

„Nuo šių metų Lietuvoje sustiprintas ir vystomas ilgo lietingo laikotarpio lietaus rizikos draudimas. Tai itin aktuali rizika, apsauga nuo jos išsiplėtė, didėja jos poreikis, paklausa, o Vyriausybė suteikė valstybinį perdraudimą, kuris iki šiol buvo taikomas tik stichinės sausros atveju. Tai didžiulė pagalba visai pasėlių draudimo sistemai vystant ir valdant šitą riziką kartu su žemdirbių bendruomene. Lietuvą galime laikyti pavyzdžiu visai Europai, kaip čia plečiamas aktualių draudimo rizikų skaičius ir kaip jos suvaldomos", – komentavo iš Vokietijos į Lietuvą atvykęs „Vereinigte Hagelversicherung" valdybos narys Thomas Gehrke, kuris gerai įvertino Lietuvoje sukurtą ir vystomą pasėlių draudimo sistemą, paremtą partneryste tarp draudimo sistemoje dalyvaujančių žemdirbių, valstybės institucijų ir pasėlių savidraudos fondo.

Lietuvoje dalis pasėlių draudimo įmokų yra kompensuoja: iš valstybės biudžeto iki 50 proc. draudimo įmokos, o iš Europos Sąjungos biudžeto –  iki 70 proc. Tai yra didžiulė paspirtis žemdirbiams drausti pasėlius ir suvaldyti rizikas.

Pasėlių savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra žemdirbius vienijanti nekomercinė organizacija, paremta savidraudos idėja, kurios tikslas – apsaugoti savo narių (apsidraudusių žemdirbių) interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Kadangi savidraudos fondas „VH" veikia 11 Europos šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 110 tūkstančių šiuo metu savidraudos fonde esančių narių.