Ar jus galima pavadinti šventa karve? Ne šiaip karve, šitokių prasivardžiavimų turbūt ne viena, o gal ir visos yra girdėjusios. Vyrai karvėmis daug rečiau vadinami, ir čia būtų galima pasamprotauti apie lyčių lygybę, bet tegul tuo užsiima apmokami visokių teisių gynėjai ir iš valstybės, tai yra, mūsų lėšų išlaikomos „nevyriausybinės“ organizacijos.

Taigi, klausiu apie šventas karves. Kaip nustatyti, kas yra šventa karvė, o kas tiesiog karvė – gyvulys, kuris, kartais manoma, dideliu protu nepasižymi. Man toks teiginys atrodo ginčytinas, bet tiek to.

Sakysim, jūs turite verslą, na, bent versliuką. Kokias nors bandeles kepate, ar tortus, ar dar ką nors. Ką mes dabar turime? Elektra pabrango (jeigu krosnyje kepate – malkos irgi pabrango), miltai pabrango. Cukrus pabrango dvigubai, laimei, arbatai prisipirkau, o uogienės šiemet nevirsiu – čia aš apie save. Žodžiu, viskas pabrango, o jeigu jūs tas bandeles ar tortą dvigubai pabranginsite – kas juos pirks? 

Taigi, jums gyvenimas pasunkėjo, ir reikia paieškoti, kas dėl to kaltas. Aišku, kad dėl visko kalta valdžia   

Dabar įsivaizduokite, kad jūs sugalvojote protestuoti ir nuvažiavote į Vilnių prie Vyriausybės su bandelėmis ir tortais reikalauti kompensacijų, nes viskas pabrango, o pirkėjai jums brangiau nemoka. Ir pradedate, stovėdami priešais Vyriausybė, tortus į darbą einantiems klerkams dalinti, ar ne, čia jau sunku įsivaizduoti, taikytis tortu kokiam ministrui ar net pačiai premjerei užvažiuoti.

Ir dar prižadate, kad jeigu valdžia į jūsų protestą neatsižvelgs, taką į Vyriausybę blokuosite bandelėmis ir užpilsite miltais.  

Ir įsivaizduokite, kad po šitokio protesto jums ir kitiems bandelių ir tortų kepėjams valdžia skyrė keliasdešimt milijonų eurų.

Jeigu sugebėjote įsivaizduoti, tai jums reikia skubiai keisti darbą ir eiti, sakysim, į Prezidentūrą rašyti kalbų apie įsivaizduojamą gerovės valstybę. Manau, sugebėtumėt parašyti tokią kalbą, kad visiems būtų aišku: tokia valstybė jau beldžias į duris. Bent jau į Prezidentūros ir į to namo, kurį Pavilnio regioniniame parke tada dar būsimas Prezidentas pasistatė.

O kol nepakeitėte darbo, nuraminsiu: jūs nesate šventa karvė.

Milijonų iš valdžios gali reikalauti tik mūsų brangieji ūkininkai. Ir ne tik reikalauti, bet ir gauti, kaip gavo pienininkai (taip dabar vadinami tie, kurie karves, ne šventas, o paprastas augina), nes jiems už pieną supirkėjai pradėjo mokėti mažiau. 

Jeigu pradėtumėte takelį prie Vyriausybės miltais barstyti ar kokį ministrą veiksmu (tortu) įžeistumėte, liūdnai jums baigtųsi. O „pienininkams“ veršį į Vilnių atsivaryti galima, pagrasinti traktoriais kelius blokuoti galima. 

Sakote, jei jau tie ūkininkai traktoriais kažin kur važinėja, gal jiems kompensacijas kurui būtų galima nuimti? Sakykit, sakykit, niekas jūsų neklausys. Jūs ką, gal dar pasakysite, kad perkate pabrangusį pieną, todėl jums kompensacijų reikėtų? Mokesčius tai visi mokame, tą pienelį pirkdami irgi – turiu galvoje PVM.

Taip jau Lietuvoje susiklostė, kad iš valdžios daugiau reikalauja tie, kurie daugiau turi. Ir tie gauna. Sakykim, jūs nepatenkinti savo atlyginimu ar pensija. Ar galite įsivaizduoti, kad jūs padavėte valstybę į teismą dėl per mažo atlyginimo ar pensijos? (Jeigu galite – dar kartą skaitykite aukščiau, kur jums reikia eiti.) 

Atvirai prisipažinsiu: man tokia mintis nebuvo atėjusi į galvą. O štai mūsų vargstantiems teisėjams – ne vienam tokia mintis atėjo. Jau ne vienas padavė valstybę į teismą – reikalauja kompensacijos.

Manote, teisingumą vykdydami, teisėjai reikalauja iš valstybės kompensacijos dėl per mažų kokių nors gydytojų, slaugytojų ar mokytojų, policininkų ar gaisrininkų, pasieniečių ar – leiskimės žemiau – kaip dabar valytojos vadinamos – šlavimo mašinų operatorių atlyginimų? Dėl per mažų pensijų, galų gale?

Norėtumėte. Prisimenate, prieš gerą dešimtmetį, kai užgriuvo ta didžioji krizė, ir visiems atlyginimai sumažinti buvo – kaip Konstitucinio Teismo teisėjai nusprendė? Kad teisėjams atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai. Visiems kitiems, matyt, teisėtai, nes jokia kita profesija paminėta nebuvo. O teisėjams – neteisėtai.

Tad ir dabar teisėjai turi teisę reikalauti kompensacijų iš valstybės. Sau.

Tai ką mes „ant Lietuvos“ turime? Gal „gyvulių ūkį“, kaip dabar madinga sakyti? Ne, tikrai ne visi gyvuliai, nes prie ėdžių ar lovio toli gražu ne visi prieina. Ir ne visi karvės, juoba šventos. Bet tvirtai galime pasakyti: „karvininkystė“ Lietuvoje nežlugs – šventų karvių pas mus daugiau, negu kokioje nors Indijoje.

Armina Norkė ("Mūsų Ignalina")