Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems siūlymams 20 kilometrų atstumu nuo sienos su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija leisti plynuosius kirtimus iki 1,5 hektaro ploto biržėse ir drausti kirsti želdinius ne miško žemėje bei vykdyti plynuosius miško kirtimus prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos. Tokie apribojimai galiotų visą laiką. 

Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose – Miško kirtimų taisyklėse draudžiama prie magistralinių ir krašto kelių vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus.

Priėmus šiuos siūlymus, miško valdytojams ir savininkams nebūtų draudžiamas nė vienas pagrindinių miško kirtimų būdas, užtikrinamas šviesamėgių medžių rūšių – pušynų, ąžuolynų ir kt. atkūrimas. Tokie medynai  pietiniame šalies pasienio ruože sudaro apie 63 proc. Vienos plynojo pagrindinio miško kirtimo biržės plotas pasirinktas atsižvelgiant į pastaraisiais metais vykdytų vidutinį pagrindinių plynųjų miško kirtimų biržės plotą, kuris valstybiniuose miškuose dabar siekia 1,43 ha, privačiuose – 0,98 ha. Derinant nuostatas dėl leidžiamo plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės ploto, atsižvelgta į privačių miškų savininkų pageidavimą šį plotą padidinti iki 1,5 ha.

Šios Seime jau svarstomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos parengtos, nustatant kontrmobilumo priemones miškuose prie pietinės šalies sienos, besiribojančios su Lietuvai  priešiškomis valstybėmis ir prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių. Priėmus pataisas būtų padidintas atgrasomas ir gynybinis valstybės potencialas, sustiprinta valstybės sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi apsauga ir sudarytos tinkamos sąlygas Lietuvos kariuomenei vykdyti karines operacijas.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad šie miškų kirtimo ribojimai yra svarbi nacionalinio saugumo dalis: 

„Miškų politika turi atliepti ne tik aplinkosauginius, bet ir strateginius valstybės interesus. Siekiame, kad pasienio miškai taptų ne tik svarbia gamtine teritorija, bet ir nacionalinės gynybos elementu. Apribodami plynųjų kirtimų mastą, užtikriname tankesnę miško dangą, kuri prisideda prie geresnio apsaugos priemonių veiksmingumo ir stiprina kontrmobilumo galimybes, kartu išsaugojant biologinę įvairovę bei kraštovaizdžio stabilumą”.

Aplinkos ministerijos pasiūlytose įstatymo pataisose numatyta, kad naujas pagrindinių miško kirtimų plotas (biržė) šalia anksčiau iškirsto ploto turėtų būti šliejamas, kai šalia iškirstame miško plote  atkurto miško medžių vidutinis aukštis siekia bent 2,5 metro. Toks medžių aukštis nustatytas dėl būtinybės miške maskuoti karinę techniką. 

Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienio 20 km ruože yra 228,3 tūkst. ha privačių miškų. 

Priėmus šias nuostatas, būtų įgyvendintas ne tik kontrmobilumo priemonių  tikslas – maskuoti karinę techniką, bet ir būtų užtikrinta didesnė miškų apsauga. Šioje pasienio zonoje net apie 63 proc. medynų vyrauja šviesamėgės medžių rūšys, todėl jiems ateityje atkurti būtinos atviros erdvės ir reikės taikyti plynųjų kirtimų būdą. 

Didesnė miškų apsauga numatyta ir šiuo metu Aplinkos ministerijos derinti pateiktoje Vyriausybės išvadoje dėl Miškų įstatymo projekto. Joje, siekiant labiau apsaugoti miškus, siūlomas griežtesnis ūkininkavimo režimas saugomose teritorijose esančiuose miškuose, Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, siūloma mažinti didžiausią leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo plotą regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose iki 1 ha. Ūkiniuose miškuose būtų sumažintas maksimalus leistinas plynojo pagrindinio miško kirtimo plotas iki 4 ha (vietoj šiuo metu galiojančių 8 ha). Taip pat būtų numatyta galimybė išmokėti kompensacijas visiems privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje visiškai uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai.

Būtų numatytos ir papildomos veiklos Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų užtikrinti valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą pirmenybę teikiant ekologinėms ir socialinėms funkcijoms. Urėdija valstybiniuose miškuose turėtų vykdyti ne vien tik ekonomiškai naudingiausias veiklas, bet ir socialiai bei ekologiškai vertingas veiklas.