Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

BARSTĖGAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1690 m. padūmės rejestre įrašytas Steponas Žylevičius iš Barstėgų Jaušaičių, Medingėnų valsčiuje, 1 pavaldinių dūmas. ŽBH, t.6, p. 414.
1690 metų padūmės rejestre Medininkų valsčiuje, Jaušaičių kaime, įrašytas bajoras Adomas Basteiga. ŽKPT (1690), p. 166-170.
Pagal Barsteigų giminės hero „Šeliga“ 1799 m. genealogiją, giminės protėvis buvo Mikalojus Barsteiga, dvaro Barstėguose valdytojas, kuris turėjo sūnų Pranciškų, paminėtą 1758 metais. Jo sūnus Laurynas taip pat 1769 metais turėjo valdą Jaušaičiuose, Medingėnų valsčiuje. ŽBH, t.1,p. 103.
Neabejotina, kad vietovė pavadinimą gavo nuo bajorų Barsteigų pavardės. Iki tol greičiausiai čia buvo Jaušaičių kaimo dalis.

BARTLAUKIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1790 metų metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1774 m.

BARVYDŽIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1598 m. Mikalojus Sebastijonavičius (Kęstartas) mainais gavo 17 valakų žemės Patumšių valsčiuje. Akte minimi Barvydžiai. RVSAA (ap.4, d.2), p. 559-562.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Barzdžių kaime neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias, PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto (dvaro) – inventorius. Minimas Barvydžių kaimas, kuriame įrašyti ūkius valdę valstiečiai, Įrašyti užusieniai Barvydiškiai, Barvydiškiai Matutiškiai. PRI.

BARZDŽIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1522 m. sudarytas bajoro Stanislovo Šodkavičiaus žemių mainų į karališkąsias aktas. Akte aprašoma karališkoji žemė Barzdžiuose iki Vaikaičių kaimo. VAKA (24), p. 22-4.
1573 m. Vaitiekus Janovičius Burba broliui Jonui pardavė žmonių tarnybą Barzdžiuose, ŽBH, t.1, p. 307.
1575 m. Stanislovas Rozavičius padovanojo žmonai Rozai Niekraševičiūtei valdą Barzdžiuose, Patumšių valsčiuje. Jis kartu su Steponu Mackevičiumi nusipirko žemes Gedutiškė ir Gedviliškė Barzdžiuose. ŽBH, t.5, p. 96.
Pavandenės bažnyčios krikšto metrikų knygoje 1700 m. įrašytas Baltramiejus Barzdis iš Barzdžių.

BAUŽELIS, kaimas Varninių seniūnijoje.
Kaime yra XIII-XV ir XVII-XVIII amžių kapinynas. KVR.

BĖDAKAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Kaime yra 1863 m. mūšyje su carinės kariuomenės daliniu žuvusių sukilėlių kapas.

BEIRIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.

BERKINĖNAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
1585 m. Tomas Jucevičius pardavė dalį valdos Berkinėnuose, prie Masčio ežero. ŽBH, t.2, p. 471.
1589 m. Kazimieras Laucevičius gavo dalį žemės Berkinėnų dvare, Telšių valsčiuje, 1592 m. jis užstatė dalį žemės valdoje (dvare) Bugailiškėje, Berkinėnų lauke. ŽBH, t.3. p. 406.
1585 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Tomas Jucevičius žemionims Matisui, Baltramiejui ir Povilui Bartkevičiams pardavė ketvirtą dalį dvaro, valdos Berkinėnuose, Telšių valsčiuje, prie Masčio ežero. VADA (2), p. 181.

BESČIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1558 m. Dirvėnų valsčiaus bajorams Bartkui Butkaičiui, Staniui Jonaičiui ir Motiejui Jonaičiui leista mainyti savo žemes į karališkąsias Užpeskių kaime, prie Upynos upės. Minimi karaliaus pavaldinys Šimkus Bestis, Besčių kaimas. VAKA (24), p. 199-202.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas testamentas, kuriuo žemionis Tamošius Gosinskis užraše žmonai Barborai, sūnums Stanislovui ir Jonui, dukterims Katerinai ir Barborai pinigų ir dvarus, valdas, tarp jų Besčių kaime, Dirvėnų valsčiuje. VADA (2), p. 132.

BIRIKAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Kaip žemė Telšių valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1594, 1596, 1598 metais. 1595 m. minimas Birikų (Birikiškės) dvaras Telšių valsčiuje prie Tausalo upelio. 1597 m. kaimas minimas Gerulių dvare prie upelių Telšė ir Tausalupis (Tausalas), kaip ketvirtoji Gerulių dvaro dalis. GŽŽ, p. 23.
1594 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Ambraziejus Birikas žentui Mikalojui Kriškovskiui padovanojo dalį žemės Birikuose. VADA (3), p. 99.
1594 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Ambraziejus Birikas žentui Vaitiekui Petravičiui padovanojo 1/1 dalį dvaro, valdos Birikuose, Telšių valsčiuje. VADA (3), p. 97.
1612 m. karaliaus Zigmanto III privilegija Telšių bažnyčiai padovanotas Eigirdžių kaimas, o kaip su juo besiribojantys paminėti Pieliai, Jonaičiai, Birikai, Laukstėnai, CM (2) p. 311-314.
Kaimo pavadinimas kilo iš bajorų Birikų pavardės. 1612 m. minimi bajorai Birikai, kurių valdos ribojosi su karališkuoju Šašaičių kaimu. ŽBH (1), p. 196.
BIRŽUVĖNAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1253 m. Livonijos ordinas ir Kušo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų ir Ceklio, buvusio dabartinės Žemaitijos vakarinėje dalyje. Žemių dalybų aktas ir jame minimos vietovės išsamiai išanalizuotos Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Ceklis 1253 m.: istorinė – archeologinė analizė“, kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, 2004, p. 24-25.
Dalybų akte minimą Birsine dauguma tyrinėtojų sieja su Biržuvėnais, kuriuose yra piliakalnis.
1493 m. didysis kunigaikštis Aleksandras atnaujino privilegiją Luokės bažnyčiai, jai padovanodamas Paškuvėnų, Pateklėnų žemes, Papilės ir Tauragėnų dvarus su valstiečiais, įpareigojo tijūnus duoti jaučius iš Dirvonėnų, Viešvėnų, Biržuvėnų valsčių. CM(1), p. 134.
1526 m. Mickus Jurevičius (Kareivavičius) su žmona Katarina užrašė įdukrai Natašai, brolio Šimkaus dukrai, du dvarus Viešvėnų valsčiuje Biržuvėnų tijūnystėje – Biržuvėnus ir Dubėnus, prie Virvytės upės. Akte klaidingai įrašytas valsčius – Viešvėnų, kai turėjo būti – Biržuvėnų. O Dubėnai buvo Mažųjų Dirvonėnų valsčiuje.
1566 m. patvirtintas aktas dėl Sebastijono Mikolajevičiaus (Kęstorto) žemių Ariogalos valsčiuje mainų į karališkąsias valdas Biržuvėnų dvare. Biržuvėnai įvardinti miesteliu. Akte išvardinti įvairūs Biržuvėnų ir Patumšių valsčių kaimai, RVSAA (ap.4, d.1), p. 213-215.
1577 m. Mikalojus, Petras ir Sebastijonas Sebastijonavičiai Kęstortai pasidalijo paveldėtas valdas, tarp jų ir Biržuvėnuose. 1637 m. Jonas Sebastijonas Kęstortas pardavė Biržuvėnus Aleksandrui Vainai. ŽBH, t.3. p. 60.
1667 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro inventorius, įrašytas 1667 metų Lietuvos vyriausiojo tribunolo aktų knygoje. Dvarą Vladislovas ir Felicijona Vainos amžino valdymo teise pardavė Mikalojui Gorskiui. Lietuvos inventoriai XVII a., Vilnius, 1962, p. 266-268.
Kaime yra piliakalnis, datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Jame yra iki 8 metrų skersmens duobė, ženklinanti mūrinės Gorskių koplyčios, sugriautos per Pirmąjį pasaulinį karą, vietą. Netoliese yra datuojama XVII-XIX amžiais senovės gyvenvietė, KVR.
Biržuvėnų dvaras žinomas nuo XVI a., išlikęs XVIII-XIX a. dvaro pastatų kompleksas. Dvaras nuo XVI a. priklausė Kęstortams, vėliau – Vainoms, Gorskiams, kurie ir buvo paskutinieji savininkai.

BRAZDEIKIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje kaip Alsėdžių bažnytinio dvaro kaimas. Be kitų, minimi valstiečiai Baltramiejus ir Sebastijonas Brazdeikiai. ŽVVI (1637), p. 368.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje su valstiečiais, jų mokamų činšu ir valdomais žemės sklypais. Minimas Užvilkių užusienis. Kaimas priklausė Alsėdžių bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 106.

BRĖVIKIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
1583 m. Abraomas Šonda užrašė žmonai Hanai Bukontaitei pusę tarnybos žmonių Brėvikiuose.
1592 m. Raseinių žemės teisme įrašytas perleidimo aktas, kuriuo žemionis Grigalius Šonda savo žmonai Katerinai, Svirių kunigaikščio Jono Giedraičio dukteriai, perleido teisę į 300 kapų grašių, aprūpintų 1/3 dalimi dvaro, valdos Šorneliuose, kurie buvo Brėvikiuose, prie Sruojos upės. VADA (3), p. 2.
1593 metais Grigalius Mackevičius Šonda pardavė dalį lauko Brėvikiuose. ŽBH, t.5, p. 296.
Kaime yra XVIII amžiaus viduriu-XIX amžiumi datuojama dvaro sodyba. Savininkai daug kartų keitėsi, tačiau čia visada buvo privačios valdos. XVI a. dvaro šeimininkais buvo viena seniausių Žemaitijos giminių bajorai Mitkevičiai. XVI-XVIII amžiais dvarą valdė Šondos, Nagurskiai, Milaševičiai, Gorskiai, Pilsudskiai. Narutavičiai Brėvikiuose įsikūrė XIX a. pradžioje. Narutavičių palikuonys – broliai Vasario 16-osios akto signataras Stanislovas ir pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičiai, KVR.
(Bus daugiau)