Nemažą atgarsį visuomenėje sukėlė „Valstybinės miškų urėdijos“ (VMU) pranešimas apie stiprinamą miško apsaugą, kurią nuo lapkričio iki vasario mėnesio vykdo miškininkai kartu su policijos pareigūnais. 

Interneto platybėse pasirodė gyventojų reakcija: „Miškas vagiamas vagonais ir niekas to nemato“, „Tai ir skurstantis pensininkas bus baudžiamas, parsinešęs iš miško sausuolį pakuroms?“

Pasiteiravome miškininkų, ar tikrai padaugėjo vagysčių iš miškų, kad prireikė sustiprintos apsaugos.   

Padaugėjo neteisėtai iškertamos medienos kiekis

Pasak VMU komunikacijos specialisto Tautvydo Mažeikos, lyginant su praėjusiais metais, šalyje neteisėtų miško kirtimų atvejų skaičius šiais metais labai panašus, tačiau kone dvigubai išaugo neteisėtais miško kirtimais iškertamos medienos kiekis.

„Lapkričio mėnesį buvo vykdyti 29 reidai, jų metu nubausti 2 pažeidėjai. Reidų metu buvo tikrinami medieną gabenantys asmenys, identifikuojami miško šiukšlinimo atvejai, vykdomi prevenciniai pokalbiai su miško lankytojais ir vietos gyventojais“, – apie veiklą reidų metu pasakojo specialistas.

Už miško vagystę – nemažos baudos 

Kokios baudos laukia asmenų, susigundžiusiems iš miško pasikirsti medienos? 

Pasak VMU atstovo, neteisėtai iškirtus iki 10 kubinių metrų medienos, gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų baudą. Taip pat gali tekti padengti ir žalą „Valstybinių miškų urėdijai“ ar privačiam miško savininkui, jeigu medieną spėta pasisavinti, bei žalą aplinkai.

Išvežus medienos sandėlį, jo vietoje lieka įvairių šakų, medienos nuolaužų. Pasiteiravome T. Mažeikos, ar ir už tų liekanų susirinkimą gyventojai bus baudžiami. „Savavališkas medienos pasisavinimas kirtimo vietose arba medienos, likusios po medienos sandėlio išvežimo, pasisavinimas yra neteisėtas. Gyventojas gali įsigyti medienos ruošos liekanas, likusias kirtavietėje po biržės eksploatavimo pabaigos. Tokiu atveju gyventojai gali kreiptis į VMU girininkijų darbuotojus dėl medienos ruošos liekanų įsigijimo.

Pirkėjui reikės pačiam į krūveles sukrauti medienos liekanas, o girininkijos darbuotojai apskaičiuos surinktų liekanų tūrį ir išrašys sąskaitą faktūrą. Po sąskaitos apmokėjimo gyventojui bus galima išgabenti medieną. Savavališkai rinktis kirtimo atliekų iš kirtimo biržių gyventojai negali, nesvarbu, ar kirtimo atliekos sausos, ar ne. Kartais pagal teisės aktų reikalavimus plyno kirtimo vietose dalis ten esančių sausuolių ar stuobrių yra paliekami bioįvairovei skatinti – natūraliai suirti“, – paaiškino specialistas.

Nudžiūvusių medžių pasisavinimas – administracinis nusižengimas

„Valstybiniuose miškuose yra daug saugomų teritorijų, kuriose ūkinė veikla nevykdoma. Tose teritorijose sausuoliai ir krituoliai paliekami natūraliai suirti, tačiau miško lankytojai gali pagalvoti, kad miškininkai šių plotų netvarko ir pakelėse išvirtusius medžius „padeda“ sutvarkyti. Primename, kad pasisavinus ir nudžiūvusį medį tenka  padengti  žalą aplinkai, tad  prieš pasisavinant sausuolį ar krituolį reikėtų pagalvoti apie pasekmes. Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas, žalojimas, išvirtusių ir nudžiūvusių medžių pasisavinimas - administracinis nusižengimas. Pažeidėjams skiriamos baudos, įrankių konfiskavimas ir kitos teisinės pasekmės įstatymų numatyta tvarka“, – apie atsakomybę pasisavinus iš miško medžius priminė T. Mažeika.

Padalinio vadovo komentaras

Apie sustiprintą miškų apsaugos tvarką paprašėme pakomentuoti Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio padalinio vadovo Gintaro Nemunio.

„Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Radviliškio rajone buvo savavališkų miškų kirtimų, todėl tokia sustiprinta miškų apsauga tikrai reikalinga“, – pastebėjo miškininkas.

„Miškininkai į organizuojamus reidus pasitelkė policiją todėl, kad jie patys neturi teisės stabdyti transporto priemonių, gabenančių medieną. Jeigu žmogus, gabenantis medieną, turi visus reikiamus dokumentus ir leidimus, jam leidžiama važiuoti toliau“, – paaiškino G. Nemunis.

Įdomu buvo sužinoti miškininko nuomonę ir dėl leidimo žmonėms pasirinkti sausuolių, likusių po plyno kirtimo.

„Po plyno kirtimo žmonėms leidžiama pasirinkti likusių šakų, sausuolių, tik šiai veiklai reikia gauti eigulio leidimą. Jis įvertins surinktos medienos kiekį ir susimokėjus leis ją išsigabenti. Jeigu žmogus turi jėgų ir noro, tokią veiklą labai skatiname, nes medienos atliekos, likusios po plynų kirtimų, daug pigesnės nei rąsteliai. Na, o atsiradus šiai sugriežtintai tvarkai miškų vagys turėtų suklusti. Prireikus malkų ar medienos geriau kreiptis į girininkijas, kurių tinklas rajonuose tikrai platus, o ne patiems rizikuoti savavališkai nusikirsti vieną kitą medį iš valdiško ar privataus miško“, – savo nuomonę išdėstė pašnekovas.     

Pasiteiravus, kada miškų vagys dažniausiai pradeda savo „veiklą“, miškininkas atsakė, kad miškas vagiamas dažniausiai paryčiais ar darbo valandomis, nes naktinis miško kirtimas gali sukelti įtarimų.

Gyventojams patariame patiems nerizikuoti – nerinkti sausuolių ar išvirtusių medžių iš miškų, o kreiptis į girininką, gauti leidimą ir sumokėti nedidelį mokestį. Kitais atvejai gali tekti piniginę praverti plačiau.