Žiemai siautėjant, o kelininkams vos spėjant valyti tiek miesto, tiek krašto kelius, kiekvieną kart kyla klausimas: ar savo technika padėti/prisidėti negalėtų rajono ūkininkai? Dauguma jų, lyg ir, norėtų, sutiktų ar net tą jau daro, tačiau... situacijoje yra daugybė niuansų.

Žiema gąsdina visus

Storesniam sniego sluoksniui nuklojus žemę, neretai, mažesnėse gyvenvietėse gyvenantys žmonės kreipiasi į vietinius ūkininkus prašydami pagalbos: nuvalyti sniegą nuo kelio. Kadangi, dažniausiai, žmonės vieni kitus pažįsta daugybę metų, prašymas būna įvykdomas, žodiniu sutarimu užtvirtinant atlygį už atliktą darbą.

Bene garsiausias Lietuvos ūkininkas Petras Šiaučiūnas vos prieš porą dienų klausė, kodėl Rokiškio rajono savivaldybė nesamdo ūkininkų sniego valymui, kaip tai, anot jo, daro kiti rajonai. 

P. Šiaučiūnas tikino 15 metų savo iniciatyva ir neatlygintinai valantis savo (Audronių I k.) bei kaimyninių kaimų kelius, nes Obelių seniūnija su vienu traktoriumi nėra pajėgi susitvarkyti seniūnijos kelių.

Savanoriškai – 15 ūkininkų

Rajono savivaldybės pateiktais duomenimis, kelius seniūnijose prižiūrėti padeda net 20 rajono ūkininkų.

Penki iš jų yra pasirašę oficialias sutartis: tris sutartis dėl sniego valymo su ūkininkais turi Rokiškio kaimiškoji seniūnija, dvi – Obelių seniūnija.

Tuo tarpu likusieji 15 žiemos metu padeda savanoriškais pagrindais. Daugiausia – 4 ūkininkai, sniegą valo Juodupės apylinkėse, po 3 – Obelių ir Kamajų seniūnijose, po 2 – Rokiškio kaimiškojoje ir Pandėlyje ir vienas ūkininkas gelbsti Jūžintų apylinkėse.

Be žemdirbių pagalbos žiemą rajone lieka trys seniūnijos: Kriaunų, Panemunėlio ir Kazliškio.

Gali netekti visko

Atsakydamas į išsakytas P. Šiaučiūno pastabas Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas paaiškino, kad savivaldybė galėtų mokėti už sniego valymo paslaugas ir mielai sudarytų sutartis su rajono ūkininkais, tačiau pradėjus derinti sutarčių sąlygas, jie ir patys ima abejoti.

„Mes tokią praktiką tikrai turim ir ne pirmus metus. Yra ūkininkai, su kuriais esame sudarę sutartis, tačiau tam, kad viskas būtų teisiškai tvarkinga ir galėtumėme jiems oficialiai mokėti, ūkininkui reikia įvykdyti daugybę sąlygų: Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoti naują, papildomą veikla, išsiimti verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Šiam darbui jie negali naudoti žymėto, ūkinei veiklai skirto dyzelino. Nes tai jau nebe ūkinė veikla. Kitas, gal net svarbiausias aspektas – negali naudoti žemės ūkio technikos, pirktos už Europos Sąjungos paramos lėšas. O juk dauguma ūkininkų techniką įsigijo būtent pasinaudoję parama“, – niuansus išdėstė meras.

Panoro 100 eurų už valandą

Kitas aspektas – paslaugos kaina.

R. Godeliauskas pasidalino atveju, kai teikti sniego valymo paslaugą suinteresuotas rajono ūkininkas, apskaičiavęs kaštus, pateikė 100 eurų valandos įkainį.

„Ūkininkai suinteresuoti gauti papildomai pajamų, ir mes sutiktume mokėti, bet proto ribose. Mokėti 100 eurų už valandą tikrai negalime. Dabar mokamas valandinis įkainis yra 50-55 eurai“, – piniginius aspektus aptarė pašnekovas.

Mero teigimu, konkrečiai P. Šiaučiūno atveju, šiam ūkininkui netinka ir faktas, kad pasirašius sutartį, jis įsipareigoja seniūnijai: „Jei darom sutartį, jam nepatinka, kad seniūnija nurodinės kada valyti. Sniego valymas prasideda apie 4-5 ryto arba tik nustojus snigti. Jeigu mes mokam, jau tu esi už tai atsakingas ir įsipareigojęs“.