100 mln. eurų į naujas gamyklas investavę biodegalų gamintojai atsidūrė spąstuose

Pernai tranzitiniam transportui nustojus piltis degalus Lietuvoje, šalies atsinaujinančių degalų gamintojai vidaus rinkoje pardavė penktadaliu mažiau produkcijos – tai sudaro 21,1 mln. litrų biodyzelino. Ekspertų teigimu, sumažėjęs degalų vartojimas tampa rimta grėsme sektoriui, kuris šiemet atidarė naujas gamyklas: rizikuojama, kad nauji pajėgumai gali būti neišnaudoti, o investicijos į sektorių neatsipirkti.

Praėjusią savaitę Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bendrovė „Mestilla“ atidarė apie 70 mln. eurų vertės naujos kartos rapsų perdirbimo gamyklą, kurioje bus gaminamas biodyzelinas ir baltyminiai pašarai. Naujoji gamykla galės perdirbti apie 500 tūkst. tonų rapsų sėklų per metus – maždaug pusę viso Lietuvos rapsų derliaus.

Artimiausiu metu naujus gamybinius pajėgumus pradės ir kitos skystųjų biodegalų gamintojos. Mažeikių rajone „Rapsoila“ įgyvendina 11 mln. eurų vertės projektą, kuriuo didina pažangiojo biodyzelino gamybos pajėgumus. Pasvalyje bioetanolio gamintoja „Kurana“ investavo 18 mln. eurų į pažangiojo bioetanolio gamybą, leidžiančią naudoti maisto ar pašarų grandinei netinkamas žaliavas.

Pasak Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidento Vytauto Kisieliaus, šie investiciniai projektai buvo planuojami tikintis, kad Lietuva nuosekliai didins atsinaujinančių degalų vartojimą, skatins vietinį perdirbimą ir sieks ambicingo ES tikslo iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporte nuo esamų 8,9 proc. iki 29 proc.

Dėl akcizų politikos rinka krito 20 proc.

Vis dėlto situacija rinkoje pasikeitė po to, kai pernai Lietuva reikšmingai padidino degalų akcizus, o Lenkija to nepadarė. Dėl išaugusio kainų skirtumo dalis tarptautinių vežėjų nustojo piltis degalus Lietuvoje ir pasirinko kaimyninės šalies degalines.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį kritimas tęsėsi – pardavimai buvo dar 2,6 proc. mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai reiškia, kad Lietuvos dyzelino rinka jau yra susitraukusi daugiau kaip 18 proc., palyginti su 2024 metų lygiu. Šis pokytis tiesiogiai smogė ne tik degalinių sektoriui, bet ir vietiniams biodegalų gamintojams. Kadangi į dyzeliną įprastai įmaišoma iki 7 proc. biodyzelino, mažėjant dyzelino pardavimams automatiškai traukiasi ir biodegalų paklausa vidaus rinkoje.

„Pernai daugumai vežėjų pakeitus degalų pirkimo strategiją, Lietuvos gamintojai vidaus rinkoje pardavė penktadaliu mažiau produkcijos – tai sudaro beveik 21,1 mln. litrų biodyzelino. Tai reiškia, kad biodegalai, kurie galėjo būti įmaišyti į Lietuvoje parduodamus degalus ir suvartoti vietos rinkoje, liko nerealizuoti Lietuvoje.

Kai degalai perkami Lenkijoje, Lietuva praranda ne tik akcizo pajamas. Kartu mažėja PVM surinkimas, degalinių apyvarta, logistikos paslaugų paklausa, biodegalų realizacija ir užsakymai Lietuvos ūkininkams“, – teigia Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.

Jo teigimu, dabartinė situacija problemiška, nes valstybė vienu metu siunčia priešingus signalus. Iš vienos pusės, deklaruojama parama žaliajai pramonei, energetinei nepriklausomybei ir atsinaujinančių degalų plėtrai. Iš kitos – mokestinė politika mažina vietos biodegalų rinką ir didina investicijų riziką.

Nuostoliai žemės ūkiui Kritus biodegalų pardavimams, pasekmes jaučia ir ūkininkai. Lietuvoje kasmet užauginama apie 7–7,4 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų, o biodegalų gamintojai iš ūkininkų kasmet superka apie 0,5 mln. tonų grūdų ir rapsų. Vietinė perdirbimo pramonė rapsų augintojams suteikia svarbią alternatyvą žaliavos eksportui: kuo stipresnė vietinė paklausa, tuo didesnė konkurencija dėl derliaus ir tuo daugiau vertės lieka Lietuvoje.

Kai rapsai perdirbami Lietuvoje į biodyzeliną ir baltyminius pašarus, šalyje sukuriama papildoma pridėtinė vertė – darbo vietos, logistika, naujos technologijos, didesni mokesčiai valstybei.

„Lietuvoje dažnai kalbama, kad Lietuvoje reikia skatinti pridėtinės vertės kūrimą. Atsinaujinančių degalų sektoriuje visa tai jau vyksta – tai žaliavą auginantys ūkininkai, stiprios perdirbimo įmonės, kurios gamina vietinius degalus, mažinančius priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl didžiausia klaida būtų šią grandinę susilpninti“, – teigia V. Kisielius.

Išeitis – dalinis akcizo grąžinimas

Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ palaiko siūlymą Lietuvoje įteisinti dalinio dyzelino akcizo grąžinimo mechanizmą. Jo esmė – išlaikyti esamą degalų akcizą, tačiau dalį jo grąžinti transporto sektoriui, jeigu degalai įsigyjami Lietuvoje.

Toks modelis veiktų kaip konkurencingumo amortizatorius: vežėjams būtų ekonomiškai patraukliau piltis degalus Lietuvos degalinėse, o valstybė susigrąžintų dalį šiandien prarandamų akcizo pajamų. Grąžinama akcizo dalis būtų nustatoma pagal rinkos situaciją, o pats grąžinimas siejamas tik su dokumentuotais degalų pirkimais Lietuvoje. Dalinio akcizo grąžinimo schemos taikomos 10 Europos šalių – Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse.

„Lietuva dalį rinkos praranda ne todėl, kad jos degalinės, gamintojai ar vežėjai būtų neefektyvūs, o todėl, kad kainų skirtumas su Lenkija tapo per didelis. Jeigu norime, kad degalai būtų perkami Lietuvoje, turime bent iš dalies neutralizuoti šį skirtumą. Priešingu atveju tiesiogiai remiame kaimynų ekonomiką. Skaičiuojama, kad dalinis akcizų grąžinimas leistų Lietuvai surinkti papildomus 100 mln. eurų pajamų – šias lėšas galima panaudoti svarbiems valstybės prioritetams, pavyzdžiui, skirti transporto sektoriui“, – teigia V. Kisielius.