Viena Maisto įstatymo pataisų iniciatorių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siūlymas ilgiau pardavinėti pasibaigusio galiojimo, bet dar gerą maistą, turėtų sustabdyti jo švaistymą.

„Pasižiūrėjome, ką galima padaryti, ir siūlome sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu leisti šiek tiek ilgiau pardavinėti tą maistą, kuris yra ženklinamas „geriausias iki...“ (...) Kitaip tariant, bakalėjos produktai, ryžiai, kruopos, kiti kai kurie gaminiai galėtų būti leidžiami prekiauti ir po tos datos, kuri paženklinta „geriausia vartoti iki...“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė. 

„Neliečiame mėsos, neliečiame produktų, kurie genda greitai, kurių vartojimas pasibaigus tinkamumui gali sukelti kokių sveikatos problemų. Aš asmeniškai manau, kad tiek galimybė leisti pardavinėti (maistą – BNS) su pratęsta data ir padės sutaupyti, ir padės sutaupyti maisto ne tik prekybos centruose, bet ir namuose. Jeigu žinosime, kad ir prekybos centrai pardavinėja dar po „geriausia iki...“, tai ir namuose gal tų makaronų į šiukšlyną nemesime“, – pridūrė  ministrė. 

Pasak jos, Lietuvoje išmetamo maisto apimtys panašios į Europos Sąjungos vidurkį – apie 400 tūkst. tonų per metus, be to, Lietuva yra antra Bendrijoje pagal maistui išleidžiamų pinigų dalį.

„Tai reiškia, kad mes daug išleidžiame savo finansų ir daug išmetame“, – teigė A. Armonaitė. 

„Prekybos centrams suteikiama teisė pardavinėti. Jeigu kažkas nenori, gali to nedaryti. Pirkėjams yra suteikiama teisė pirkti. Jeigu kažkas nenori, gali to nedaryti, bet tikrai bus, kas pirks“, – pridūrė ji. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė teigė, kad pasibaigus nurodytam maisto vartojimo terminui keičiasi jo kokybė, tačiau pats produktas turėtų išlikti saugus ir nepavojingas sveikatai. 

„Pasibaigus tai datai produktas vis dar turėtų išlikti saugus. Žinoma, jį reikia vertinti, bet jis jau tokios geros kokybės greičiausiai nebus, kaip tikėjosi ar norėjo gamintojas gamindamas tą produktą“, – LRT radijui sakė I. Drulytė. 

A. Armonaitė anksčiau teigė, kadleidžiant prekiauti tokiais produktais būtų sutaupoma apie 50 tūkst. tonų maisto ir 147,6 mln. eurų per metus. 

Diskusijos dėl maisto švaistymo Seime prasidėjo 2022 metų rudenį, parlamentarams pasiūlius įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai. Teisininkai tada įspėjo, kad toks siekis gali prieštarauti Konstitucijai. 

Seime įregistruotas Maisto įstatymo pataisas pateikė grupė Laisvės frakcijos atstovų bei Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius. 

Seimui pritarus pataisos įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos.