Dienos šviesa viešosiose ir gyvenamosiose erdvėse: mažiau streso, geresni pasiekimai

Namai. M. Jonkaus nuotr. Namai. M. Jonkaus nuotr.

Maloni ir patogi aplinka svarbi ne tik mūsų namuose, darbo vietose, bet ir kitose socialinės paskirties ar viešose vietose. Dienos šviesa ir grynas oras yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos ne tik mūsų savijautai bet ir pasiekiamiems rezultatams. Todėl labai svarbu tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus parinkti ir pritaikyti tinkamus apšvietimo sprendimus.

Kodėl šviesa mums tokia svarbi?

Daugiau dienos šviesos – geresnė savijauta ir mažesnės išlaidos

Saulės šviesa skatina serotonino, vadinamo laimės hormono, kuris reikalingas normaliai nervų ir smegenų veiklai, išsiskyrimą. Dienos šviesa taip pat padeda palaikyti pakankamą melatonino, reguliuojančio mūsų vidinį laikrodį, kiekį ir subalansuoja kortizolio, vadinamo streso hormono, išsiskyrimą. Gyvenant geografinėse platumose, kur saulėtų dienų nėra daug, natūralios dienos šviesa patalpose ypač svarbi, ir šviesiuose pastatuose su dideliais langais jaučiamės geriau nei tamsiuose. Tiesą sakant, dienos šviesa organizmui yra beveik tokia pat svarbi kaip maistas ir vanduo. Tyrimais taip pat įrodyta, kad dienos šviesos užlietoje patalpoje žmonės lengviau orientuojasi, patiria mažiau streso.

Dienos šviesa ypač svarbi mokyklose, universitetuose, nes ryšys su lauko erdve padeda žmonėms susikaupti ir įsisavinti skaitomą medžiagą. Patalpų apšvietimas netgi turi įtakos mokinių ar studentų rezultatams. Sorbonos universiteto atliktas tyrimas, apėmęs 13 Europos šalių, parodė, kad mokiniai, besimokantys klasėse su didesniais langais, gali pasiekti iki 15 proc. geresnių rezultatų.

Šiais laikais labai aktualu ir tai, kad kuo daugiau natūralios šviesos patenka į patalpą, tuo mažiau elektros energijos joje bus sunaudojama, ir, žinoma, tai sumažins elektros kaštus.

Šviesa gali patekti ir per langus, ir per šviesos tunelius

Šios tiesos gerai žinomos architektams, projektuotojams, tad projektuojant ir statant naujus pastatus – tiek gyvenamuosius, tiek viešosios paskirties – į tai jau atsižvelgiama ir pagalvojama apie didesnius langus. Architektams daug labiau tenka pasukti galvas, kai renovuojami seni pastatai arba kai reikia įrengti ypač erdvias patalpas, kurioms, akivaizdu, pro fasado langus patenkančios šviesos tikrai neužteks.

Pasak vienos langų gamybos įmonės pardavimų vadovo Mariaus Vinclovo, tokie sprendimai vis dažniau pritaikomi viešuosiuose pastatuose, biuruose. Neseniai šviesos tuneliai buvo panaudoti siekiant įleisti daugiau šviesos į Vilniaus senamiestyje rekonstruojamo viešbučio patalpas, profesinio rengimo centre Kaune, Kauno LEZ statomoje gamykloje ir kituose objektuose.

„Stogo langai ir šviesos tuneliai pasiteisina didelėse, taip pat pastato viduje esančiose patalpose, kai neužtenka pro fasado langus patenkančios šviesos. Jie ne tik akivaizdžiai paderina apšvietimą, bet kartais būna tiesiog vieninteliai šviesos šaltiniai patalpoje. Be to stoglangiai ir jų vėdinimo sistemos taip pat pagerina natūralią patalpų oro cirkuliaciją ir temperatūros reguliavimą“, – kalbėjo M. Vinclovas.

Panašūs straipsniai

Video