Žemės ūkio rūmuose susitiko Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacijos ir savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ atstovai. Susitikime kalbėta apie būtinybę uogynus drausti ne tik nuo krušos, bet ir nuo šalnos, mat būtent jos uogų augintojams pridaro daugiausiai nuostolių.

Didžiausias galvos skausmas – šalnos

Adolfas Jasinevičius, pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, pristatė, kad Lietuvoje auginamų serbentų plotai nėra dideli, didžioji dalis ūkininkų augina juoduosius serbentus. Bendras šių uogynų plotas kiek didesnis nei 3 tūkst. ha. „Didžiausias mūsų rūpestis – pavasarinės šalnos. 2019 metais šalnos pakando didelę dalį vaiskrūmių, o šiemet tai jau masinis reiškinys. Didelė dalis, maždaug 95 proc. žydinčių serbentų nušalo. Kadangi draudėjai nuo pavasarinių šalnų nedraudžia, mes esame priversti dėl patirtų nuostolių kreiptis į Vyriausybę. Kadangi mūsų sektorius mažas, kartais kompensacijas gauname, tačiau taip nutinka ne visada. Mes norėtume stabilumo, o tai galėtų užtikrinti draudimas“, – sektoriaus problematiką susirinkusiems savidraudos fondo atstovams pristatė A. Jasinevičius. Pasak jo, uogininkai savo augalus gali apdrausti nuo krušos, tačiau tai nepalyginamai retesnis reiškinys nei pavasarinės šalnos.

Susitikime dalyvavęs Michael Lösche, VH savidraudos fondo vaisių, daržovių, uogų draudimo produktų ir žalų reguliavimo skyrių vadovas, sutiko, kad uogininkystė yra jautrus žemės ūkio sektorius, nes čia itin reikšmingą vietą užima kokybė, prekinė išvaizda. Tačiau, pasak jo, naujų rizikų įvedimas į savidraudos sistemą brangiai kainuoja, todėl būtina kruopščiai apgalvoti žalų vertinimo metodiką.

Šiuo metu nedraudžiamos žalos uogų augintojams yra šios: vaisių kritimas, šalnos, audros, lietus, ligos, kenkėjai, saulės nudegimai, paukščių nulesimas, nepilnas sunokimas.

Nuo šalnų VH savidraudos fondas draudžia Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, Kroatijos, Italijos uogų augintojus. Kai kurioms šalims draudimo įmokos dalį kompensuoja valstybė. Šalnų riziką valdyti jau kuris laikas siekia ir lenkų bei lietuvių uogininkai. Vis dėlto, įtikinti draudėjus prisiimti naują riziką nėra paprasta. „Kai pradėjome šį draudimą taikyti Nyderlanduose, pirmieji metai buvo puikūs, jokių šalnų nebuvo, bet kitąmet jos labai stipriai pasireiškė. Supratome, kad šalnos – sisteminė rizika, o jos brangiai kainuoja. Tiek, kiek kainuoja sausros ar krušos draudimas nereikėtų tikėtis, kad kainuos ir draudimas nuo šalnos“, – pabrėžė Martynas Rusteika, savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas.

Klimato pokyčiai akivaizdūs

Klimatologai skaičiuoja, kad planetos globali temperatūra jau yra pakilusi 1,1 ⁰C. „Klimato kaita akivaizdi ir ji žemdirbiams neš vis daugiau iššūkių. Manęs vienas ūkininkas paklausė, kaip mes jaučiamės, kai mūsų kūno temperatūra pakyla laipsniu? Natūralu, kad jaučiamės blogai. Tas pats yra ir su mūsų planeta. Matome vis daugiau gamtos kataklizmų, žiemos yra nepastovios, o vasarą per trumpą laiką iškrenta labai didelis kritulių kiekis“, – tikino M. Rusteika.

A. Jasinevičius pridėjo dar vieną rūpestį, kurį neša šiltėjantis klimatas, tai – kenkėjų antplūdžiai. Kadangi mūsų klimato zona priskiriama prie šiaurinių, mūsų ūkininkai gali naudoti mažiau įvairių pesticidų, nei, tarkime, lenkų žemdirbiai. Tai taip pat gerokai apsunkina uogų auginimo verslą, nes kontroliuoti kenkėjus darosi vis sunkiau.

Susitikime dalyvavę uogų augintojai diskutavo dėl galimo šalnų draudimo modelio Lietuvai, tačiau abi pusės namo išsiskirstė sutarę atlikti namų darbus ir dar kartą sėsti prie derybų stalo. Planuota taip pat tartis ir su Žemės ūkio ministerija dėl draudimo įmokos kompensavimo metodikos.

VH savidraudos fondo atstovai iš Lietuvos ir Vokietijos taip pat planuoja vykti į Kauno r. uogų ūkį ir savo akimis įvertinti kaip atrodo nuo šalnos pakasti serbentų uogakrūmiai.