Kambarinių gėlių ir daigų laistymas cukrumi: naudinga ar pavojinga?

Socialiniuose tinkluose ir sodininkų patarimuose galima išgirsti rekomendacijų augalus laistyti saldintu vandeniu. Teigiama, esą tai skatina augimą, stiprina daigus ir net gelbsti nusilpusius kambarinius augalus. Tačiau ar šis metodas turi mokslinį pagrindą, ar tai tik dar vienas sodininkystės mitas?

Iš kur atsirado šis mitas?

Cukrus – gliukozė ir fruktozė – augalams iš tiesų yra gyvybiškai svarbus energijos šaltinis. Tačiau esminė detalė ta, kad augalai šį cukrų pasigamina patys fotosintezės metu, o ne gauna per šaknis. Todėl manyti, jog papildomas cukrus dirvoje automatiškai skatins augimą, yra klaidinga.

Cukrus nelygu melasa

Dažnai painiojami du skirtingi dalykai – cukruotas vanduo ir melasa. Melasa iš tiesų gali būti naudinga augalams, nes joje gausu mikroelementų (kalcio, magnio, geležies, kalio) ir ji maitina naudingus dirvožemio mikroorganizmus.

Tačiau paprastas rafinuotas cukrus neturi šių savybių. Jis yra tik gryna sacharozė, be papildomos maistinės vertės augalams.

Kodėl cukrus kenkia augalams?

Augalų šaknys nėra pritaikytos tiesiogiai įsisavinti sacharozę. Priešingai – cukraus tirpalas dirvoje gali:

• sutrikdyti vandens pasisavinimą,
• paskatinti šaknų vytimą,
• sudaryti palankias sąlygas pelėsiams ir šaknų puviniams,
• išbalansuoti dirvožemio mikroflorą.

Rezultatas – ne spartesnis augimas, o nusilpęs ar net žuvęs augalas.

O kaip dėl cukraus vandenyje gėlėms?

Argumentas, kad floristai deda cukraus į vazas, taip pat dažnai klaidingai taikomas gyviems augalams. Nuskintos gėlės cukrų pasisavina per stiebą – tai trumpam prailgina jų žydėjimą. Tačiau tai neturi nieko bendro su kambarinių augalų ar daigų šaknų mityba.

Ar yra bent viena išimtis?

Vienintelis atvejis, kai cukruotas vanduo gali turėti ribotą naudą, – azoto perteklius dirvoje. Tokiu atveju cukrus gali suaktyvinti dirvožemio mikroorganizmus, kurie „suriša“ azoto perteklių. Tačiau net ir čia slypi pavojus: saldi terpė vienodai palanki ir patogenams.

Todėl nekontroliuojamas cukraus naudojimas dažniau pakenkia nei padeda.

Išvada

Cukruotas vanduo nėra nei trąša, nei augimo stimuliatorius. Tai mitas, kuris gali baigtis ligomis, pelėsiu ar augalo žūtimi. Jei norite stiprių daigų ir sveikų kambarinių gėlių, geriausia rinktis subalansuotas trąšas, tinkamą apšvietimą ir saikingą laistymą – o cukrų palikti virtuvėje.