Burokėlių laikymas, kaip laikyti kopūstus žiemą

Kopūstų laikymas

Optimalus laikas baltagūžių kopūstų derliaus sandėliavimui – apie spalio vidurį arba tomis spalio dienomis, kurias lydi pastovios stabilios rytinės šalnos. Patyrę kopūstų augintojai pataria derliaus nuėmimo metu nekirsti kopūstkočio – kopūsto šaknies, o traukti iš žemės visą gūžę su šaknimi. Tuomet rūsyje laikomi kopūstai su šaknimis pragulės žymiai ilgesnį laiką, nesupus ir nesusirgs. Per nukirstos šaknies žaizdą patenka ligų sukėlėjai, kopūstkotis visada pūva pirmesnis. Su nukirstais kopūstkočiais gūžės guli tik parduotuvėse, nes greitai išperkamos ir suvartojamos. 

Rūsyje ar sandėlyje, kuriame planuojama laikyti kopūstų gūžes, reikia sukurti optimalias sąlygas kopūstams. Kopūstai mėgsta tamsą ir šaltį. Todėl geriausia, kai rūsyje palaikoma nuolatinė temperatūra ties 0º C (arba bent neviršijanti 5º C), o viduje nėra ilgalaikio apšvietimo. Žinoma, kopūstų sandėlyje visada turi cirkuliuoti oras. Prieš dedant jame šviežių kopūstų derlių patartina išvėdinti ir apdoroti dezinfekuojančiomis medžiagomis nuo galimų grybelių, likusių po ankstesnių daržovių. 

Laikymui atrenkami tik sveiki kopūstai – be žaizdų ir įtrūkimų, be akivaizdžių puvimo ar susirgimo pėdsakų. Ligoti kopūstai užkrės sveikas gūžes. Patariama vengti minkštų gūžių, o laikymui rinktis kuo stangresnes. Įtarimų turi sukelti ir keista pailga gūžės forma vietoj tradicinės apvalios. 

Ruošdami kopūstus laikymui pirmiausia išvalykite ir nusausinkite juos, nes šlapių ar labai purvinų gūžių dėti negalima. Jeigu derlius visai šviežias, iškastas šiandien - tuomet geriau iki sandėliavimo padžiovinti kopūstus tamsoje ar pavėsyje apie 5 valandas ir sandėliuoti tik sausas gūžes. Jeigu kopūsto paviršiuje yra pageltusių ar negyvų lapų – atplėškite juos. 

Didelė klaida sandėlyje dėti kopūstus ant šlapių ar drėgnų paviršių, o ypač sandėliuoti juos bendroje krūvoje su kitomis pūvančiomis sergančiomis daržovėmis. Švieži kopūstai laikomi tik savo “kompanijoje”, vengiant kitų ne pirmo šviežumo egzempliorių. 

Jeigu tenka dėti kopūstų derlių ant grindų, prieš tai verta pakloti sausą tarpinį sluoksnį – kad ir iš šiaudų, šieno, sauso smėlio, šakų, nendrių. 

Galima dėti kopūstus į smailėjančią kūgio ar palapinės formos krūvą. Jeigu kopūstų šaknys nenukirstos, tuomet jos turi būti nukreiptos viršun. Žymiai ilgiau išsilaiko kopūstai, kurie rūsyje laikomi pakabinti už šaknų (tarkime – tinkliniuose maišeliuose kiekvienas atskirai arba pririšus virvele prie šaknies). Sauso smėlio sluoksnyje kopūstų gūžes galima laikyti šaknimis žemyn – laikosi ilgai ir sveikai. 

Burokėlių laikymas

Nuėmus burokėlių derlių sandėliuoti galima tik sausus šakniavaisius. Iškastą derlių geriausia džiovinti apie 3-4 valandas saulės spinduliuose, o jei orai neleidžia – sausoje patalpoje, bet tuomet džiovinimas užtruks iki 2-4 parų. 

Ilgalaikiam laikymui ruošiamus burokėlius reikia nuvalyti nuo sauso purvo ir žemės likučių. Bet plauti vandeniu nerekomenduojama, antraip juos vėl teks džiovinti. Sandėliavimui atrinktiems burokėliams nupjauname lapus, šaknies pjauti nereikia. Atrankos metu pašalinami egzemplioriai su žaizdomis ir puvimo požymiais – tai "rizikos grupė", galinti infekuoti kitus. Gerus ir švarius šakniavaisius verta padžiovinti dar 5 dienas sausoje šešėlinėje vėdinamoje vietoje. 

Burokėlių laikymo sąlygos reikalauja pastovios 0-2 C temperatūros rūsyje ir oro drėgnumo ne didesnio nei 90 proc. Jeigu laikomiems burokėliams bus per šilta, jie rizikuoja perdžiūti ir suvysti, o dar blogiau – pradėti pūti. O šaltesnėje negu pridera aplinkoje šakniavaisiuose mažėja vitaminų kiekis ir imunitetas. Esant didesniam oro drėgnumui suaktyvėja grybelinių ligų sukėlėjai. Burokėlių laikymo patalpai būtinas reguliarus vėdinimas, šalinantis drėgmės perteklių. 

Vieni populiariausių ir saugiausių burokėlių laikymo variantų - dėžėse ir smėlio sluoksnyje. Dėžėse neturi būti aklų sienelių – būtinos perforacinės angos oro cirkuliavimui, dugne taip pat. Dėžės turi stovėti ant 10-15 cm aukščio “kojelių", tam, kad oro srautas galėtų judėti ir po dėžėmis, o burokėliai kvėpuotų iš visų pusių tolygiai. Dėl tos pačios priežasties reikia išlaikyti 10-15 cm atstumą nuo burokėlių dėžių iki rūsio sienų. 

Gerai yra laikyti burokėlius sausame upiniame smėlyje. Tokie burokėliai laikosi sveiki-gyvi kone iki pavasario. Svarbu, kad smėlis nuolat būtų absoliučiai sausas ir nesudrėktų. 

Praktikuojamas ir toks burokėlių laikymas – kartu su augalų-fitoncidų lapais. Tai paparčiai, ąžuolo lapai, petražolių ir serbentų lapai. Fitoncidai žudo patogeninius mikroorganizmus, grybelius ir ligų sukėlėjus. Kiekvienas burokėlių sluoksnis apklojamas minėtų augalų lapais.