Stratifikacija yra dirbtinė gamtinių žiemos sąlygų poveikio sėkloms imitacija, skirta tam, kad sėklos galėtų greičiau išbrinkti ir išdygti. Stratifikacijos tikslas – pagreitinti sėklų ir kauliukų sudygimą bei padidinti jų daigumą prieš sodinant į dirvą.

Stratifikuojamos sėklos ilgą laiką laikomos drėgnoje terpėje žemoje temperatūroje. Daugumos augalų ir vaismedžių sėklos ir kauliukai turi pradžiai išbūti embriono miego būsenoje, kitaip iš jų neatsiras daigai. Miego laikotarpiai gali skirtis, priklausomai nuo vaismedžio.

Kitaip tariant, stratifikacija padeda sėkloms ir kauliukams dirbtinėmis sąlygomis greičiau praeiti miego stadiją, greičiau išbrinkti ir, pasodinus pavasarį, greičiau paleisti daigus.

Gamtoje natūraliomis sąlygomis šis procesas vyksta ilgiau. Žiemą sėklos išbūna žemėje miego būsenoje. Per tą laiką jų kieta išorinė dalis suminkštėja, skyla, plyšta arba išbrinksta, paveikta drėgmės ir šalčio. Drėgnas šaltas laikotarpis sukelia embriono augimą sėklų viduje, o vėliau embrionas, ieškodamas daugiau saulės šviesos ir maistinių medžiagų, praplėšia suminkštėjusį sėklos apvalkalą. Toks pats procesas vyksta ir dirbtinės stratifikacijos metu, tik žymiai greičiau.

Kaip stratifikuoti sėklas ir kauliukus

Populiariausias būdas – laikyti sėklas ar kauliukus drėgname smėlyje šaltame, bet neužšąlančiame rūsyje (+2-4° С) arba šaldytuve (bet ne šaldiklyje).

Smėlis supilamas į dėžę, plastikinį konteinerį, puodą. Smėlio kiekis irgi svarbus – geriausias sėklų ir smėlio santykis 1 : 3.

Sėklas (kauliukus) ir smėlį reikia sluoksniuoti – iš pradžių smėlio sluoksnis, paskui sėklų sluoksnis, ant kurio pilamas antras smėlio sluoksnis ir t.t.

Po to smėlis sudrėkinamas vandeniu ir pridengiamas durpių sluoksniu, kad drėgmė neišgaruotų per greitai.

Yra ir toks variantas, kai visa dėžė su smėliu ir sėklomis dedama į plastikinį maišelį. Tačiau šis būdas reikalauja kasdien vėdinti stratifikuojamas sėklas. Tam dėžė išimama iš šaldytuvo, o plastikinis maišelis atidaromas porai valandų. Kartu galima patikrinti, ar viduje neatsirado pelėsio.

Kitas stratifikacijos būdas – sėklas ar kauliukus iš pradžių reikia pamirkyti mangano tirpale 1 valandą (tai apsaugos sėklas nuo supuvimo).

Po mirkymo sėklos maišomos su drėgna žeme (arba drėgnu smėliu) dėžėse, konteineriuose, puoduose. Dėžės su stratifikuojamomis sėklomis ir žeme pridengiamos durpių sluoksniu iš viršaus, taip sulėtinant drėgmės išgaravimą, ir laikomos vėsiame rūsyje (+2-4° С temperatūroje).

Kovo mėnesį, kai prasideda atlydžiai, dėžės su sėklomis išnešamos į sodą ir paliekamos atvirame ore, pribarstant jas sniegu. Jeigu sugrįžta šalčiai, dėžės grąžinamos atgal į rūsį. Balandį startifikuojamos sėklos pernešamos iš rūsio į kambarį arčiau langų - tuomet jos galės gauti daugiau dienos šviesos. Kai iš dėžių išdygsta pirmi du lapeliai, stratifikuotus daigus persodiname į atvirą gruntą sode.

Trečias būdas – stratifikacija iš karto atvirame grunte lauke. Beveik kaip vėlyvos priešžieminės sėjos metu. Svarbu žinoti, kad toks stratifikacijos būdas tinka ne visoms vaismedžių rūšims – pietietiškus lepius vaismedžius ir augalus reikia stratifikuoti tik namų sąlygomis. Užtai mūsų paprastos obelys, kriaušės ir šalčiui atsparios slyvos tinka stratifikacijai atvirame grunte žiemos metu.

Minėtų vaismedžių sėklas ir kauliukus užkasame 3-4 cm gylyje, o iš viršaus pridengiame lapų ar mulčio sluoksniu. Pavasarį šį sluoksnį galima nuimti.

Stratifikacijos trukmė ir pradžia

Kiekvienam vaismedžiui gamta “užprogramavo” savo individualią stratifikacijos trukmę.

Atsižvelgiant į šią lentelę, matome, kad vyšnių, slyvų ir trešnių kauliukų stratifikaciją reikia pradėti jau gruodį. Tuomet jų daigai pasirodytų balandį-gegužę. O kriaušių ir obelų sėklas verta pradėti stratifikuoti sausio mėnesį. Daigai pasirodys balandį.