Šiuolaikinė rinka daržininkams ir šiltnamių ūkiams siūlo daug įvairių substratų, skirtų sėklų sėjimui ir daiginimui: durpių substratus, kokoso plaušų bei mineralinės vatos substratus. Iš šios įvairovės svarbu pasirinkti kokybišką substratą ir patikrinti pagrindines jo savybes. Žinoma, patikrinti perkamą substratą pačioje parduotuvėje nepavyks, todėl teks tai padaryti namų ar šiltnamio sąlygomis. Užtat tikrinant namuose substrato mėginį daržininkas bus tikras, kad įsigyta medžiaga yra kokybiška ir tinkama daiginti joje sėklas pavasariniam persodinimui į daržą/šiltnamį.

Substrato vandens-fizinių savybių tikrinimas apima keletą rodiklių: panardinimą į vandenį, vandens sugėrimą, susitraukimą, drėgmės praradimo dinamiką, kapiliarinį drėgmės imlumą, pH dinamikos kintamumą, cheminių rodiklių tikrinimą.

Be to, sėkmingam auginimui, efektyviam šaknų zonos valdymui ir teisingam reagavimui į augalų poreikius, reikia žinoti kiekvieno substrato tipo ypatybes. Durpės ir kokosas yra organiniai substratai, o mineralinė vata - neorganinis tipas.

Substrato panardinimas

Panardinimas į vandenį parodo medžiagos įgėrimo ir įsiurbimo greitį ir tolygų drėgmės pasiskirstymą per visus substrato pluoštus. Tai svarbu ruošiant substratą augalų sėjai. Norint įvertinti šią charakteristiką, 10x10x10 cm arba 10x10x6,5 cm dydžio mėginiai-kubeliai dedami į indą su vandeniu ir fiksuojamas panardinimo laikas, kuris neturi viršyti 20 sekundžių.

Vandens sugertis turi būti ne mažesnė kaip 80 % tūrio. Tai substrato savybė sugerti ir sulaikyti vandenį. Rodiklis apskaičiuojamas kaip substrate sulaikomas vandens kiekis substrato tūrio atžvilgiu (skirtumas tarp prisotinto ir sauso mėginio). 

Drėgmės praradimo dinamikai įvertinti 10x10x10 cm arba 10x10x6,5 cm dydžio mėginiai 2 valandoms panardinami į vandenį. Vėliau jie ištraukiami ir sveriami du kartus po 2 valandų ir po 24 valandų. Priklausomai nuo išorinių sąlygų, drenažas po 2 valandų vidutiniškai sudaro 3-5 %, o po 24 valandų – 5-10 %. Jei drenažas sunkus, reiškia substratas turi problemų su šaknų aprūpinimu deguonimi ir su maistinių medžiagų tirpalo pokyčiais. Per greitas substrato džiūvimas gali lemti nepakankamą vandens tiekimą augalams ir Ec rodiklio padidėjimą, dėl ko augalus reikės dažniau laistyti.

Substrato susitraukimas

Visiškai sudrėkinto kokybiško substrato susitraukimas yra ne didesnis kaip 10%. Ši savybė parodo substrato stabilumą, leidžiantį išlaikyti optimalų vandens ir oro balansą per visą augalų vegetacijos laikotarpį.

Kapiliarinis drėgmės imlumas

Ši substrato savybė nustatoma dedant mėginius į indą, pripildytą vandens iki 1 cm aukščio. Vandens aukštis nuolat stebimas. Po 5 minučių įvertinama kiek cm į aukštį sudrėko mėginiai - vidutiniškai skysčio pakilimas juose turi sudaryti 4-5 cm. Šis parametras įtakoja maistinio tirpalo pasiskirstymo tolygumą substrate ir užtikrina optimalų drėgmės lygį į aukštį.

Substrato cheminiai rodikliai

Cheminių savybių tikrinimas apima pH ir Ec (elektrinio laidumo) rodiklių dinamiką. Substrato mėginys permerkiamas distiliuotu vandeniu, kol atsiranda drenažas. Po 2 valandų ir 24 valandų iš mėginio imama ištrauka, pagal kurią nustatomas Ec ir pH. Kokybiško substrato Ec laidumas turi sudaryti iki 0,3 mS/cm, o pH vertė – nuo 6 iki 8 vienetų.

Tikrinimas dėl kenksmingų medžiagų

Paskutinis substrato kokybės nustatymo etapas yra taršai jautrių augalų reakcijos į augimą substrate įvertinimas.

Tam į mineralinės vatos mėginį, pamirkytą distiliuotame vandenyje, sėjamos rėžiukų sėklos - kaip biologinis toksiškumo augalams indikatorius. Jei daigumas didesnis nei 90%, substratas augalams toksinio poveikio nedaro. Rėžiukai labai jautrūs toksiniams teršalams ir neaugs užterštoje terpėje. Išaugusių žalumynų gausa substrate įrodo, kad mineralinėje vatoje nėra kenksmingų medžiagų ir komponentų.

Laboratorijose mineralinės vatos substratai yra tiriami ir dėl fitotoksiškumo. Tokiais atvejais naudojamos 3 bandomosios augalų kultūros, labai jautrios taršai: baltosios garstyčios, ridikėliai (dviskilčiai) ir avižos (vienaskiltės). Jeigu jų šaknų augimo problemų neužfiksuota, tai įrodo mineralinės vatos ekologiškumą ir tinkamumą augalams.

Substratų savybių skirtumai

Auginant pasėlius dirvožemyje, didžioji dalis šaknų susitelkia pirmuose 10 kg viršutinio sluoksnio, o vandens tūris yra dar mažesnis. Naudojant hidroponikos technologiją, substratas veikia tik kaip šaknų tvirtinimo pagrindas, o pagrindinė šaknų sistemos sąveika vyksta su maistiniu tirpalu. Pvz., vienam augalui tenka apie 250 g mineralinės vatos, o likusius 3,5 litro užima tirpalas. Todėl hidroponikoje daug dėmesio skiriama vandens ir maistinių medžiagų tirpalo kokybei.

Kai laistymui naudojamas nekokybiškas vanduo (kuriame daug bikarbonatų, natrio ar chloro), tuomet substratui geriau rinktis mineralinę vatą, nes ji yra inertiška, lengvai plaunama ir nekaupia savyje elementų, kenksmingų augalams. Skirtingai nuo durpių ir kokoso, mineralinė vata negali paveikti maistinių medžiagų tirpalo sudėties, dėl to lengviau kontroliuoti augalų mitybą. Organiniai substratai dėl savo struktūros buferinių savybių gali sulaikyti savyje maistines medžiagas ir kaupti kenksmingus elementus. Tačiau lėta organinių substratų reakcija į maistinio tirpalo pokyčius leidžia nepastebimai ir be streso sukėlimo koreguoti augalų priežiūrą, jei buvo padaryta klaidų.

Organinių substratų paruošimas sodinimui pareikalauja pastangų. Daugeliu atvejų kokosui reikia praplovimo nuo jame esančių druskų. O prieš naudojant durpes jos turi būti nurūgštintos. Be to, organinių substratų kokybė gali labai skirtis priklausomai nuo pagamintos partijos. Ruošiant mineralinės vatos substratą sėklų sėjimui, reikia mažiau išteklių - jis nedelsiant prisotinamas tirpalu, reikalingu vegetacijai. Mineralinė vata, skirtingai nei organiniai substratai, yra lengvesnė.