Visi žino, kad mulčiavimas leidžia sumažinti laistymo dažnumą, apsaugoti dirvą nuo piktžolių, perkaitimo ir perdžiūvimo. Pagrindinė rudeninio mulčiavimo užduotis – saugoti kultūrinių augalų šaknų sistemą nuo stiprių žiemos šalčių. Tačiau atėjus rudeniui ir palaipsniui tuštėjant lysvėms, kyla pagrįstas klausimas: ką daryti su ant jų likusiu nesuirusiu mulčiu?

Akivaizdu, kad augalų liekanose arba po jais per visą daržo sezoną susikaupia daugybė ligų sukėlėjų ir įsitaiso žiemojimui įvairūs kenkėjai. Jeigu mulčio sluoksnis storas, jame gali apsigyventi ir pelės.

Kita vertus, palaipsniui irstant ir pūvant, mulčio organinė medžiaga saugo ir maitina naudingus mikroorganizmus, gyvenančius viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose, pritraukia į daržą gerus sliekus, aeruojančius dirvą. Net ir po smarkių liūčių ir ilgalaikio sniego žemė, esanti po mulčio sluoksniu, pavasarį išlieka puri ir minkšta be perkasimo.

Mulčiui daugiausia naudojamos durpės, nupjauta žolė, šienas, puvenos, pjuvenos, nukritę lapai, pušų žievė ir spygliai, sintetinis agropluoštas.

Atrodytų, visi daržininkai žino apie mulčią viską, kas parašyta aukščiau – užmulčiavo rudenį lysves ir daugelis problemų automatiškai išspręstos iki pavasario. Tačiau vis tiek pasitaiko įvairių rudeninio mulčiavimo klaidų.

Kada nereikia mulčiuoti rudenį

Negalima mulčiuoti naudojant užkrėstas organines medžiagas, kuriose yra augalų ligų sukėlėjų. Nors vieniems kultūriniams augalams užsikrėsti įmanoma, o kitiems – ne (pavyzdžiui, miltligė specializuojasi tik konkrečiuose augaluose, tradiciškai lengvai susergančiais ja). Be ligų sukėlėjų, mulčio sluoksnyje iš rudeninių lapų ir šakų dažnai apsistoja žiemoti kenkėjai. Jei nesate tikri dėl mulčio saugumo, geriau jo iš viso atsikratyti ir nenaudoti darže. 

Daugelis pamiršta, kad prieš klojant mulčią reikia tinkamai supurenti dirvą. Priešingu atveju po mulčio medžiagomis gali susidaryti tvirta, beveik nepralaidi orui ir vandeniui žemės plutelė, galinti sukelti daugelio žiemojančių augalų žūtį.

Labai paplitusi klaida įvyksta dėl mulčio pertekliaus. Klaidingas manymas, kad storesniame mulčio sluoksnyje neva bus daugiau naudingų medžiagų. O vėliau daržininkai stebisi, iš kur toks neigiamas rezultatas pavasarį. Optimalus vidutinis mulčio sluoksnio storis turi būti apie 5 cm.

Kita mulčiavimo klaida dažnai yra susijusi su ankstesne. Daugelis daržininkų mulčiuoja taip, kad aplink augalų stiebus neliktų net minimalaus atviros žemės tarpelio. Bet perpūvantis šlapias mulčias, besiliečiantis su stiebais, gali išprovokuoti grybelinių infekcijų vystymąsi. Dėl to augalas pūva prie pagrindo ir neišvengiamai žūva. Per didelio tarpelio palikti nebūtina, tačiau atsitraukti bent porą centimetrų nuo stiebo tikrai yra teisinga.

Patartina vaismedžių, uogakrūmių ir dekoratyvinių medžių priekamieniame rate nepalikti nušienautos žolės, šiaudų, pusiau perpuvusių pjuvenų likučių tam, kad kitą sezoną kenkėjai neįsitvirtintų juose savo pozicijų. Kartu su nupjautomis šakomis ir nukritusiais lapais juos reikia išnešti už sklypo ribų ir sunaikinti.

Išvalius priekamieninius ratus, ant išlaisvintų plotų galima pakloti naują mulčią, kuris žiemą apsaugos medžių ir krūmų šaknis. Mulčio sluoksnis šiuo atveju turi būti ne mažesnis nei 10 cm. Geriau mulčiuoti ne iš karto, o tik po to, kai žemė pradės šiek tiek šalti. Pirmosios šalnos smogs naujai įlindusiems į mučią neapsaugotiems kenkėjams ir neleis jame veistis pelėms.

Ar rudenį reikia pašalinti mulčią iš šiltnamio?

Atskirai verta paminėti šiltnamį. Nors jame ir auginami vienmečiai augalai, o ne krūmai ir medžiai, žiemai mulčio palikti viduje nerekomenduojama, nes esant ribotai erdvei ir nuolatiniams auginamiems pasėliams visiškai laikytis sėjomainos labai sunku.

Priešingu atveju rudenį nereikėtų plauti ir valyti šiltnamio vidaus dezinfekavimo priemonėmis, nes susikaupę grybeliai ir bakterijos vis tiek liktų neišneštame mulčio sluoksnyje.