Paukščiai šiemet trešnėse puotavo: atrodė derlius tikrai bus geras, bet...

„Parduoti ne bėda, svarbiausia užauginti. Užauginkite, tikrai parduosiu“, – ir juokais, ir rimtai kalba sodininkas. Joanos Varnagirytės nuotr. „Parduoti ne bėda, svarbiausia užauginti. Užauginkite, tikrai parduosiu“, – ir juokais, ir rimtai kalba sodininkas. Joanos Varnagirytės nuotr.

Alfredas Kūnas iš Mockų (Kalvarijos savivaldybė) sako, kad gardžiųjų trešnių dar turi, bet tik savo šeimai. „Dabar jau jos net juodos. Jau labai gerai išnokę“, – sako sodininkas. Tiesa, šiemet trešnių derliumi pasigirti negali. „Liūdna“, – tikina jis. 

Paukščiai surengė tikrą puotą

60 arų trešnių sode 200 medelių džiugino: atrodė viskas taip, kaip turi būti. 

„Iš pradžių viskas atrodė gerai, net labai džiaugiausi. Žiedų pavasarį nenušaldė. Viskas buvo labai gerai“, – sako Alfredas. 

Tačiau, anot jo, kaip ir viskas šį pavasarį vėlavo, taip ir trešnės nunoko vėliau. „Suvėlavo maždaug dvi savaites“, – tvirtina sodininkas. 

Pasakoja, kad špokai grįždavo paprastai, kai jo trešnės jau nuskintos. „Tie stambieji“, – patikslina vyriškis. 

Šiemet atsitiko toks lyg ir nesusipratimas gamtoje. „Šiemet paukštukai suskrido anksčiau, uogos nunoko vėliau ir pataikė sparnuočiai kaip tik tuo laiku, kai sode jau raudonavo trešnės“, – aiškina jis. 

Pataikė paukštukai į tikrą puotą tik sodininko tai nenudžiugino. Mano, kad žalos apie 30 procentų patirta: tikra to žodžio prasme paukščiai nunešė uogas. Sako, kad praktiškai tik 60 trešnių nusiskynė patys, o 140 špokams atidavė, na, ir dar nepalankioms oro sąlygoms. „Vienas būrio pritūpimas ir dviejų kilogramų nėra. Nešė ir nešė uogas“, – sako jis. Gynėsi, kiek pajėgia. „Malūnėlius statėme, blizgučiais vaikėme, vanagus kabinome, skambalą tokį pakabinome, bet viskas veltui“, – sako jis. Tik kotukus paukščiai sodininkui palikę.

Sako, jog užsidengti tinklu būtų gera apsauga, bet tai kainuotų labai nemažai: jei jau rimta įranga, hektarui reiktų apie 50 000 eurų. 

Tvirtai apsisprendė, jog kitais metais pirks patranką paukščiams baidyti ir jau už savas lėšas. Ir šiemet jos labai reikėjo, tačiau jokios paramos iš savivaldybės valdžios nesulaukė, nors bandė kreiptis, bet, kaip sako pats sodininkas, „vienas nuo kito stumdė“. „600 eurų nėra jau taip brangu, bet vis tiek pinigai“, – sako jis. 

Dėl lietaus trešnės ėmė trūkinėti

„Dar 30 procentų trešnių suniokojo lietus. Reikėjo dienukės ir galima buvo skinti uogas. Tik staiga temperatūra nukrito iki 13 laipsnių šilumos, visą naktį lijo: uogos ėmė trūkinėti. Prarado prekinę išvaizdą“, – aiškina sodininkas. Tokias uogas jis skynęs, bet naudojo tik sultims. „Buvo žmonių, kurie prašė ir tokių sutrūkusių uogų, tad kažkiek skynėme, vienam kitam, bet jau pardavėme už pusė kainos. Sakė, kad skanios ir tokios“, – sako jis. 

Šiemet trešnių kaina jo ūkyje 5,50 Eur už kilogramą buvo.

Dar ligos...

„O 10 procentų „paėmė“ ligos“, – sako sodininkas. Tikina, kad šiemet grybelinės ligos labai „puola“. 

Ir tik 30 procentų sodo trešnių priskynė kokybiškų, skanių, žmonių mėgiamų, labai laukiamų. „Turi taikytis prie gamtos, gamta prie tavęs nesitaiko“, – sako pašnekovas. 

„Parduoti ne bėda, svarbiausia užauginti. Užauginkite, tikrai parduosiu“, – ir juokais, ir rimtai kalba sodininkas, mat spėjo įsitikinti, kad  jau ne pirmus metus šių skanių uogų jų mylėtojams vis tik pritrūksta. „Eilė ir šiemet buvo užsirietus. Sugrįžo ir po antrą, ir po trečią kartą, bet jau uogų neturėjome“, – patikina jis. Neslepia, kad net nuvylė savo klientus. 

Apie obuolių derlių kol kas kalbėti sodininkas dar nenori: anksti. „Ir su trešnėmis viskas gerai buvo, atrodė ranka pasiekiama ir štai kaip viskas susiklostė“, – sako jis. Dabar, anot jo, nusprendę, kad sodas pats sau turės „užsidirbti“:  bent kol kas į jį neinvestuos. Tikisi, kad kitais metais bus geriau. „Jau norisi, o ir lauki, kad pagaliau ateitų tas laikas, kai tikrai galėsime pasidžiaugti“, – sako Alfredas. 

Video