Daržininkai jau nusigando pirmųjų šalnų ir nors be spalio daržan kojos žadėjo nekelti burokėlių rauti, tačiau ankstyvos šalnos, kad ir nedidelės, vis tik nugąsdino. O tokios baimės priežastis paprasta: po šalnų burokėliai apkarsta. Burokėlius šiemet „čėdavoja“, mat jie tokio dydžio kaip datulės ar pupos. Ne viena šeimininkė anksčiau į tokius net nežiūrėdavo, dabar sakosi, džiaugiasi, kad bent tokių turi. Kiti gi pajuokauja, kad nereikia jaudintis: maži, greit išvirs.

Daržininkės neatsistebi šių metų burokėliais, mat lapai gražiausi, dideli, vešlūs, o derliaus – „galvučių“ – nėra. Kiti gi liepia Dievo medin nevaryti ir džiaugtis nors tokiais, mat daugelio burokėliai šiemet išmirko vandeny, kitų, matyt, iškepė, taip sausa juk buvę. „Mano tokie „milžinai“, kad ir rodyt „sarmata“. Šitiek daug sėjau, o žiemai tikrai neužteks. Dar taip nebuvo, kad burokėlius pirkčiau“, – sako Vilma iš Naujosios Kirsnos. Priduria, kad jei kuris ir išdygo, bandė augti, bet tarsi sustingo, užskurdo.

Kitos daržininkės sakosi, kad mažiukai labai gerai, mat jie skonio geresnio – saldesni. „Didelius anksčiau gyvuliams atiduodavau, neskanūs dideli, šiemet nėra ko duoti, tik sau ir tai ne kažin kiek“, – sako ūkininkė iš Naujosios Kirsnos. Ji specialiai neretina, kad mažesni būtų, bet šiemet visai prastai: burokėliai labai maži. „Bet jei pats užsiauginai, be cheminių trąšų, tai geriausia savo valgyti, kad ir mažus“, – mano ji.

Kad ir mažus, bet šeimininkės neš į rūsius, o marinuoja jau ir dabar. Be jokio recepto: druska, actas, kvapnieji pipirai. Viską deda pagal skonį. Burokėlius marinuoja ir su rūgščių obuolių sultimis, ypač antaninių. Tinka visur: ir šaltibarščiams, ir barščiams. Pasirodo, galima ir šaldyti. Sako, pasiteisina, juk marinuotų ne visad norisi valgyti.

O ir rauginti galima. Išsiverda burokėlius, supjausto, mažesnių net pjaustyti nereikia. „Į stiklainį dedu džiovintos juodos duonos 2–3 gabaliukus, kmynų 1–2 šaukštelius, prieskonių. Išsiverdu druskos tirpalą (1 šaukštas druskos 1 litrui vandens) ir užpilu. Dvi paras rūgsta. Trečią parą įdedu šaukštą garstyčių ir dar rauginu. Ketvirtą parą nupilu tirpalą, burokėlius sutarkuoju ir skystį užvirinu, duonelę prieš tai išimu. Tada į mažesnius indelius sudedu tarkuotus burokėlius ir užpilu užvirusiu skysčiu. Pasterizuoju. Labai vertingi ir burokėlių lapai. Tad raugiu ne tik burokėlius, bet ir lapus, kotelius“, – pasidalija tokiu receptu Vilma.

Kitos šeimininkės burokėlių lapus džiovina, paskui sumala. Labai tinka į sriubas. O kai kam skaniausi burokėliai, kepti orkaitėje. „Maži patogiau kepti. Į rankovę sudedi – ir viskas. Siūlau pabandyti. Man jie skanūs labai ir natūralūs, tik neperkepkite“, – siūlo taip pasigaminti burokėlių, jei jau tokie maži, Raimundas iš Lazdijų.

Tačiau daugelis daržininkių dar viliasi, kad prasidėjęs lietus pagirdys burokėlius, šie ūgtels ir tada jau nusiraus.

Dineta Babarskienė ("Dzūkų žinios")