Vyšnios sodinimas. Sodinukų, duobės, dirvos paruošimas

Vyšnios sodinimas. Vyšnios sodinimas.

Kaip sodinti vyšnią, vyšnių sodinukai

Kada sodinti vyšnių sodinukus? Atsižvelgiant į Lietuvos klimato ypatumus vyšnias tradiciškai sodiname pavasarį, bet kartais ir rudenį. 

Pavasarinis vyšnių sodinimas dažniausia vyksta balandžio mėnesį. Svarbu, kad dirva 10 cm gylyje būtų įšilusi bent iki +5-7º C. Jeigu tokios sąlygos nusistovėjo dar iki balandžio, tuomet vyšnių sodinukus galima sodinti ir paskutinę kovo savaitę. Pavasarį vyšnias galima sodinti natūraliai – atviromis šaknimis, be konteinerio. 

Rudeninis vyšnių sodinimas pradedamas, kai sodinukui prasideda ramybės būsena ir vegetaciniai procesai užsikonservuoja. Rudenį vyšnių sodinukai sodinami su uždara šaknų sistema konteineryje, vazone, su žemės grumstu aplink šaknis. 

Kur geriau sodinti vyšnią: dirva ir vieta

Norint, kad vyšnia gerai augtų, sodininkas turi atsižvelgti į dirvai keliamus reikalavimus. Vyšniai palankiausias dirvos rūgštingumas – 5,5-7,0 pH (neutralus). Dirvožemio tipas, kuriame vyšnios sveikai auga – lengvas priemolis, lengvas priesmėlis, kurie greitai įšyla ir praleidžia vandenį, išlaikydami optimalų sausumą. Vyšnios nemėgsta sunkių, nuolat drėgnų ir rūgščių žemių. 

Vyšnios reikalauja daug šilumos ir šviesos - dėl šios priežasties sodinti jas reikia saulėtoje vietoje, be ilgalaikio užtemdančio šešėlio ar skersvėjų, balų ir aukštų gruntinių vandenų, su apsauga nuo gūsių iš šiaurės. 

Vyšnių sodinukai: atranka ir paruošimas sodinimui

Sodinimui pavasarį (kovą-balandį) atrenkami tie vyšnių sodinukai, kurių vegetaciniai procesai dar nepabudo, o pumpurai dar miega. 

Kuo daugiau šaknų turi vyšnios sodinukas, tuo geriau jis prigyja žemėje. Reikia pašalinti mirusias, sudžiūvusias, sergančias šakneles. Visų šaknų ilgis turi būti vienodas, todėl ilgesnės šaknelės nukerpamos reikiamu ilgiu. 

Sodinukų šaknų sistemai naudinga mirkymo procedūra prieš sodinimą - vieną parą šaknys laikomos vandenyje. 

Dirvos paruošimas vyšnių sodinukams

Duobės, skirtos vyšnios sodinukui, matmenys priklauso nuo suaugusios vyšnios šaknų sistemos skersmens ir ilgio. Tradiciškai kasama 0,8 m pločio, 0,7 m gylio duobė. Jeigu suplanuota pasodinti vyšnių eilę, duobės kasamos 2-3 m atstumu viena nuo kitos. 

Jeigu požeminiai vandenys slūgso arčiau negu 1 m iki žemės paviršiaus, tuomet duobės dugną rekomenduojama drenuoti molio sluoksniu (10 cm). 

Kartais būna, kad sodo žemė nėra pakankamai derlinga arba jos struktūra nepalanki vyšnioms. Tokiais atvejais geriausia būtų paruošti savadarbį derlingą žemių ir trąšų substratą:

• didesnė dalis – priemolis, priesmėlis, 

• 8-10 kg komposto (arba 1 kibiras durpių, jeigu dirvoje dominuoja smėlis), 

• 300 g superfosfato, 

• 150 g kalio sulfato (juos gali pakeisti 250 g pelenų). 

Paruoštas savadarbis dirvinis substratas supilamas į duobę, užpildant ¾ duobės tūrio. 

Kaip sodinti vyšnią

Supylus derlingą substratą į duobę, substrato centre suformuojama išėma vyšnios sodinuko šaknims. Iki sodinimo šaknis geriau ištiesinti ir atskirti vieną nuo kitos, leidžiant joms jaustis laisvai dirvos mišinyje. Per 10 cm nuo išėmos dirvoje įsmeigiamas atraminis kuolelis sodinuko pririšimui.

Įstatant sodinuką į duobelę svarbu, kad šaknų galiukai nebūtų užsilenkę į viršų, o žiūrėtų žemyn. Sodinuko šaknis užkasame dirvos substratu, kruopščiau užpildant visas laisvas ertmes tarp šaknelių, ir sutankiname dirvą patapšnojimu. Sodinukas pririšamas prie atramos. 

Naujai pasodintą vyšnią iš karto laistome – vidutiniškai reikia 2-3 kibirų vandens. Toliau vyšnių sodinukus galima laistyti 1 kartą per savaitę, mulčiuojant. 

Video