Augalininkystės tarnyba skelbia, kad 2025 m. Lietuvoje GMO neaptikta

Kaip ir kasmet Valstybinė augalininkystės tarnyba vykdo žemės ūkio augalų pasėlių, įvežamos augalinės produkcijos į Europos Sąjungos valstybes siuntų, augalų dauginamosios medžiagos siuntų, gėlių, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priemaišų, stebėseną. Siekiant užtikrinti  visuomenės ir visos ekosistemos saugumą GMO stebėsenos procesas yra griežtai reglamentuotas.

Kas tirta 2025 metais?

Augalininkystės tarnybos specialistai 2025 m. paėmė 91 mėginį iš Lietuvoje auginamų žieminių rapsų (Brassica napus L) (25 mėginiai), paprastųjų kukurūzų (Zea mays L) (24 mėginiai), paprastųjų kviečių (Triticum aestivum L) (22 mėginiai, tarp jų – 18 žieminių ir 4 vasarinių kviečių), valgomųjų pomidorų (Solanum lycopersicum L.) (10 mėginių), cukrinių runkelių (Beta vulgaris L), sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L), gauruotosios sojos (Glycine max (L) Merrill), maistinių bulvių (Solanum tuberosum L) lapų ir mėlynžiedžių liucernų (Medicago sativa L) žolynų (po 2 mėginius), 11 mėginių – iš augalų dauginamosios medžiagos siuntų (žieminiai rapsai – 6 mėginiai, vasariniai rapsai ir sėklinės bulvės – po 2 mėginius ir mėlynžiedės liucernos – 1 mėginys), 8 mėginiai – iš gėlių, kuriomis prekiaujama Lietuvos rinkoje ir 3 mėlynžiedžių liucernų mėginiai – iš įvežamų į Lietuvą, vežamų per ją į kitas ES valstybes, taip pat vežamų tranzitu žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirtų GMO atsiradimo rizikos kultūrų. Iš viso 2025 m. Lietuvoje GMO stebėsenai paimta 113 mėginių.

GMO stebėsenos apibendrinimas

2025 m. buvo pirmą kartą imami mėginiai GMO stebėsenai iš valgomųjų pomidorų augintojų (iš viso paimta 10 mėginių), atsižvelgiant į gautą informaciją iš Europos Komisijos dėl socialiniuose tinkluose ES tiekiamų rinkai genetiškai modifikuotų valgomųjų pomidorų sėklų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Įtraukus valgomuosius pomidorus į stebėsenos programą, išplėsta stebimų produktų įvairovė, sustiprinta rizikos prevencija dėl galimo GMO tarp šviežių daržovių augintojų.

Pasėlių mėginiai genetinės modifikacijos tyrimams buvo imami iš šiais metais žemdirbių deklaruotų žemės ūkio augalų kultūrų plotų visoje Lietuvoje. Grūdinių augalų auginimas vyrauja derlingiausiuose šalies regionuose, kur intensyviai vystoma augalininkystė, o ūkiuose auginama po 50 ir daugiau hektarų rapsų, kukurūzų ir kviečių. Todėl daugiausiai mėginių iš atokiau vienas nuo kito esančių vienarūšių pasėlių paėmė Klaipėdos (10 mėginių), Kauno, Šiaulių ir Panevėžio (po 9 mėginius) bei Vilniaus ir Marijampolės (po 8 mėginius) regioninių skyrių specialistai. Kituose regionuose (Tauragės, Utenos, Alytaus ir Telšių) šiais metais genetinės modifikacijos tyrimams imta šiek tiek mažiau mėginių.

Iš į Lietuvą įvežamų gėlių, kuriomis prekiaujama mūsų šalies rinkoje, šiais metais paimti 5 petunijų (Petunia sp. Jussieu) mėginiai (tarp jų 3 mėginiai iš gausiažiedžių petunijų ir 2 mėginiai iš darželinių petunijų su rizikos veislėms būdingais požymiais), 2 rožių (Rosa sp. L) mėginiai ir 1 tikrųjų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L) mėginys (gvazdikų ir rožių mėginiai imti melsvos ar mėlynos spalvos, nedažyti).

GMO tyrimų žemėlapio ženklai  

Mėginių ėmimo vietos ir augalų rūšys žemėlapyje pavaizduota skirtinga spalva ir ženklu:

• Geltona spalva         – rapsų pasėlių,
• Oranžinė spalva       – kukurūzų pasėlių,
• Žalia spalva               – kviečių pasėlių,
• Raudona spalva       – įvežamų gėlių, kuriomis prekiaujama Lietuvos rinkoje,
• Bordo spalva             – valgomųjų pomidorų augintojų,
• Juoda spalva             – cukrinių runkelių pasėlių,
• Mėlyna spalva           – mėlynžiedžių liucernų žolynų pasėlių,
• Violetinė spalva         – sėjamųjų linų pasėlių,
• Pilka spalva                – sojos pasėlių,

Visi augalų pasėlių, gėlių, kuriomis prekiaujama Lietuvoje rinkoje ir siuntų (augalų dauginamosios medžiagos ir įvežamos augalinės produkcijos į ES) mėginiai buvo pateikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Malonu pranešti, kad ir šiais metais Lietuvos augalininkystės ūkiuose, siuntose ir gėlėse, kurios yra įvežamos į mūsų šalį ir prekiaujama mūsų šalies rinkoje, GMO pėdsakų nerasta. Tai patvirtina, kad Lietuvoje ir toliau užtikrinama veiksminga GMO kontrolė, o naudojama augalinė produkcija ir pasėliai išlieka laisvi nuo neteisėto genetinio modifikavimo atvejų.

Kodėl tai svarbu?

„GMO stebėsena Lietuvoje yra viena iš esminių priemonių užtikrinančių visuomenės ir gamtos apsaugą  bei skatinančių atsakingą inovacijų diegimą. Griežta kontrolė leidžia suderinti pažangą žemės ūkyje su ilgalaikės tvarios aplinkos plėtra, taip prisidedant prie sveikesnės ir saugesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo, - sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurij Kornijenko. Pasak jo, – tai padeda užtikrinti ne tik šalies ekologinį ir socialinį stabilumą, bet ir visuomenės pasitikėjimą mokslu bei naujovėmis, kurios gali pagerinti visų mūsų gyvenimo kokybę. Augalininkystės tarnyba ir toliau vykdys nuoseklią GMO stebėseną, atsižvelgdama į pokyčius žemės ūkio sektoriuje, vartojimo tendencijas, importo srautus, o taip pat ir atkreipdama ypatingą dėmesį į gaunamą svarbią informaciją iš Europos Komisijos apie genetiškai modifikuotų augalų kultūrų ar dauginamosios medžiagos aptikimą rinkoje“.